„Jeigu senais laikais neišleido, vadinasi – šūdas."
Iš pokalbių redakcijoje apie knygų leidybą

 


Rolis_mastytojas.jpg

Sakiau toli neikit. Va, radau tūlike laikraštį, sako netolimoje ateityje vandenį jau reiks pradėti gerti iš šikutkės. Mikrofiltracija, grįžtamoji osmozė (reverse osmosis), ultravioletinė šviesa, paskui į rezervuarą, kur susimaišys su lietum, paskui į geriamojo vandens perdirbimo fabrikėlį... Iš to, matyt, paskui darys ir alų... Chm. Naujom patirtim turėčiau būt atviras ir... kiekvieną bokalą teks geriau apžiūrėti prieš šviesą. Bet kai geriau pagalvoji... Buvusių respublikonų kandidatų į prezidentus klausinėja, ar jie dabar jau myli Romney. Gingrichas, atsimenu, buvo pagatavas Romney dėl tų sugriautų kompanijų išromyti: nusipirkai kompaniją, nusipirktos kompanijos vardu pasiskolinai daug pinigų, pinigus atidavei savo kompanijai, nusipirkta kompanija subankrutavo. Tada taip sakė. Būtasis dažninis. O dabar Gingrichas visiems sako: „Jūs mane ne taip supratot." Ko čia nesuprasti: grįžtamoji osmozė. Gingrichas kad šypsosi, kad šypsosi. Matyt iš džiaugsmo arba nuo violetinės šviesos, arba gal jau tam perdirbimo fabrikėly paskyrė kokiu viršininku? Toks jau mokės susitvarkyti, išgersi ir dar paprašysi. Ta sausa kiaulės koja gerklėj stringa, mergaite, alaus, bet skaidraus, kad kiaurai matytųsi. O va, žiūrėk, žiūrėk McCainas sako, kad sunkūs buvo laikai, kai Romney's tas kompanijas griovė, žmonės ir taip būtų darbus praradę, ko norėt, kapitalizmas, vadinasi. Sutinku. Jeigu visą laiką tik seksis, prasidės velniava ir socializmas. Nors socializmas JAV jau ir taip prasidėjęs: 40 milijonų Amerikos moterų sumažėjęs seksualinis potraukis. SSRS tai vadindavo penkmetį pirma laiko. Pilieti, prašau, nuo laikraščio patraukt, ką uždėjęs, kad visi matytų. Laikraštį. Nebeduokit jam daugiau alaus. Užuot skundusis, sveika grynakraujė kapitalistė viską imtų į savo rankas, o ne dėtų skelbimą į laikraštį. Tik socialistėms pietus duok už dyką, o mokesčių mokėtojai, matyt, potraukį turi susireguliuoti. Ar dar reikia kokių įrodymų. O štai visai kitoks atvejis. Rodos jokių įrodymų, bet: „Nieks nesako kad vyriausybė nėra kalta, ir nieks nesako kad ginkluoti sukilėliai nėra kalti". Va čia tai uždeganti kalba. Mergaite, man dar alaus, kad ir su tirščiais. Norėčiau jį neakivaizdžiai išgerti su tovariščiu Lavrovu, kuris taip gražiai pasakė apie nepasakymus. Jis dabar užsiėmęs, sako kalbas apie Siriją ir bando nustatyti, kas kaltas dėl vaikų žudynių. Įrodymų –­ jokių, bet drąsus diplomatas ryžtasi kalbėti ir pasakyti visą tiesą. Ir štai jums įrodymas kaip ant delno: pasaulis susirūpinęs, reikalai sutvarkyti, galima nusiplauti rankas ir eiti miegoti.
Ir ką tu pasakysi: kartu su tirščiais žmogus įgauna moralinės stiprybės. Kas vis skleidė gandus, kad pasauliečiai katalikų bažnyčioj neturi balso? Bjaurus šmeižtas. Va, pavyzdžiui, signor P. Gabriele, kuris sėdi Vatikano kalėjime. Dirba Popiežiaus liokajum. Kodėl kalėjime? O Jėzau, kodėl norit viską žinoti? Gerkit, linksminkitės, juk pirmadienio vakaras. Pasaulietis buvo ir Vatikano banko valdytoju, kurį ką tik atleido. Žmogus irgi balsingas. Štai, pavyzdžiui, jeigu subūrus Vatikano pasauliečių chorą, pavadinus „Vatileaks" ir paleidus koncertuoti po pasaulį... Štai jums ir bebalsiai pasauliečiai. Šmeižikai ir paskalų laidytojai iškart nutiltų. Bažnyčios reitingai pakiltų: kas galėtų atsilaikyti prieš Vatikano kalėjime sėdėjusį ir solo partiją atliekantį tenorą. Mergaite, mums tirščių be alaus...

Andrius Erminas. „Durų kilimėlis“. Elektros laidai, pynimas, 75x44. 2012
Andrius Erminas. „Durų kilimėlis“. Elektros laidai, pynimas, 75x44. 2012