Odė liežuviui

– Aš negeriu, bl...
– Ko tu negeri?
– Svetimo kraujo!
Iš gatvės koanų


 

RaSa

Ričardo Šileikos nuotrauka
Ričardo Šileikos nuotrauka

Mes turim gerą organą liežuvį.
„Bix“


Važiuoju aš ir vasara troleibusu.
Jinai karščiuoja, aš tirpstu.
Tvanku kaip šiltnamy. Matau, rasa
padengia nejaunuolio plikę.
Garuoja kojos, mirtinai basa
norėčiau nusiaut. Ir likę

drabužiai teištirpsta kaip ledai,
nelyg pagaliuku tenuslenka lėtai...
Tas senis jau tarsi dantis leduos
manin savo veizėtuvus įbedęs!
Viduj sudunda debesis audros
ir noris trenkti žaibiškai, bet jis ne medis.

Be to, ne kietas kumštis – mano ginklas,
o minkštas liežuviukas, nors jis tinka
visur ir visada. Iškart pabando lįsti...
O Dieve, perdžiuvus gerklė! Taigi piktų gyvačių
nelaidau... o laižau nuo kuilio baužės skystį.
Senukas klumpa, daros durys, aš rami lipu.
Lanksčiam botagui ačiū.

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai