Kas man arba dar kam iš to,
kad bus ir vėl saulėtekiai, saulėlydžiai,
sniegas kalnuose, krokai
ir žmonės su savo katėm ir šunim?
Kas mums iš to,
kad per didžiausią žemės drebėjimą dalis šiaurės Kalifornijos
nugrims į jūrą,
kad bus legalizuotos santuokos su kompiuteriais,
kad įsiviešpataus planetos kibernetinė karalystė,
kad 3000-aisiais iškilmingai Romoje celebruotas
stos ketvirtasis krikščionybės tūkstantmetis?
Kas mums iš to – jeigu mūsų tėvynėj tilsta pasaulio triukšmas
ir mes įžengiam į Kita, anapus erdvės ir laiko.
Ir veltui per Vėlines mes viliojami valgių ir gėrimų
aukomis.
Neatsiliepiam, nes trūksta kalbos, kad susiprastumėm
su gyvaisiais.
Ir vysta nereikalingos gėlės, padėtos, kai buvome jau toli.

2003


Iš lenkų kalbos vertė Vladas Braziūnas

Spektaklio „Balta drobulė“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Spektaklio „Balta drobulė“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka