Eglė Juocevičiūtė. Vaizdingas kalbėjimas

b_150_193_2734_00_images_iliustracijos_autoriai_egle_juoceviciute.jpgViena iš Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamų žodžio „poe­zija“ reikšmių – „vaizdingo minčių reiškimo menas“. Apibrėžimas atrodo tikslus, nors ir be galo platus. Žodis ir jo vaizdinys mūsų galvose yra beveik neatskiriami. Lygiai taip pat vaizdai skatina kurti naujus žodžius ir frazes, tad bandymai rastis teksto ir vaizdo derinius yra seni kaip raštas. Vaizdo ir teksto deriniai gali būti iliustratyvūs, tiksliai atkartojantys minimas detales, bet nesuteikiantys tekstui daugiau prasmių. Arba tekstas ir vaizdas gali būti gretinami remiantis struktūros ir emocijų panašumu (ar kontrastu). XX a. pradžioje futuristai ir dadaistai atrado konkrečiąją, o septintame dešimtmetyje fluxistai kūrė vizualiąją poeziją, kurioje iš teksto sudėliojamas tam tikras vaizdas. Tampa nebeaišku, ar tekstas formuoja vaizdą, ar vaizdas apriboja tekstą.
Kai tik atsirado techninės galimybės kurti judančius vaizdus, kūrėjams kilo (tikriausiai) natūralus noras juos jungti su neiliustratyviais ir naujų prasmių suteikiančiais garsais. Ši tradicija vis dar gaji avangardiniame kine, videomene, atliekant šiuolaikinę ir elektroninę muziką. Tuo tarpu įvairiaprasmiai teksto junginiai su vaizdu ir garsu nėra tokie paplitę, nors gana daug po pasaulį išsibarsčiusių menininkų, atitrūkusių nuo muzikos, videomeno ir poezijos, eksperimentuoja su šiais „trijų kanalų“ junginiais jau nuo aštunto  dešimtmečio. Audiovizualinėje poezijoje susijungia dvi poezijos patirties tradicijos: individualaus poezijos skaitymo, kai prieš save matai tekstą ir šis tampa vaizdu, bei viešo skaitymo, kai poe­zija tampa garsu. Abiem atvejais poezija išlieka vaizdingu kalbėjimu.
Būtent tokia tarpdisciplinė poezija spalio 25 dieną užplūs „Vartų“ galeriją. Čia vyks net keli tarptautinio audiovizualinės poezijos festivalio „Tarp“ renginiai. Peržiūrų kambaryje savaitei įsikurs poeto ir fotografo Dariaus Jurevičiaus (g. 1971) kuruota fotografijos ir poezijos paroda „Be-tono spalvos“, kurioje bus galima pamatyti Augustino Našlėno (g. 1985) daugiasiužetį urbanistinį fotografinį montažą ir pagal jį lietuvių rašytojų sukurtas poetines vaizdų interpretacijas. O šios parodos atidarymo metu kitoje galerijos salėje vyks vizualiosios poezijos kūrėjo ir atlikėjo Jaromiro Typlto iš Čekijos pasirodymas.
Darius Jurevičius ir poeziją rašo jau daugiau nei 10 metų ir yra aistringas fotografas, o pastaruosius penkerius metus vis įsipainioja į garso ir vaizdo (GRA.NATOS) bei garsinės poezijos („nunu“) projektus. Pastarajį projektą kartu su Dariumi vykdo pagrindinė audiovizualinės poezijos advokatė Lietuvoje, festivalio „Tarp“ organizatorė Gabrielė Labanauskaitė ir reperis bei slam poetas Žygimantas Kudirka. Jų pasirodymas spalio 24 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje pradės šiemetinį festivalį.
Parodoje „Be-tono spalvos“ Darius atsitraukė į antrą planą ir subūrė skirtingų disciplinų žmones, kad šie sujungtų vaizdus ir poeziją. Šefilde (Didžioji Britanija) gyvenančiam fotografikui Augustinui Našlėnui užsakė sukurti didžiulį daugiasiužetį fotomontažą „Be-tonas“, atliepiantį šių metų festivalio temą, ir kvietė pažįstamus poetus kurti poetines interpretacijas pagal vieną fotomontažo dalių. Čia įdomu tai, kad vaizdas sukuriamas kartu su poezija, kuri dar tik bus parašyta. Augustinas Lietuvos fotografijos mėgėjams yra žinomas iš 2010–2011 m. parodose rodytų ciklo „Rekviem posovietiniam sapnui“ darbų. Šiuose nespalvotuose fotomontažuose Augustinas kūrė pasakiškus peizažus ir interjerus, kuriuose gausu sovietinio ir posovietinio laiko ženklų: apgriuvusių namų, senyvų nuvargusių vyrų, jaunų metalistų, rūpintojėlių ir seksualių merginų.
„Be-tono spalvoms“ Augustinas sukūrė urbanistinį industrinį fotomontažą, kur tarp galingų vamzdžių ir geležinkelio bėgių įsiterpia Vilniaus arkikatedros bokštas ir Geležinis vilkas. Poetines interpretacijas, kurias bus galima išgirsti ir pamatyti per parodos atidarymą, kūrė poetai Vaiva Grainytė, Aušra Kaziliūnaitė, Mindaugas Nastaravičius, Dainius Gintalas, Julius Keleras, Marius Plečkaitis, Žygimantas Kudirka, Donatas Paulauskas, Sara Poisson, Aistė Grajauskaitė ir Gabrielė Labanauskaitė.
Jaromiras Typltas nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios yra aktyviai besireiškiantis poetas, eksperimentuojantis vaizdinėmis, jutiminėmis, emocinėmis žodžio galimybėmis. Nuo 1999 m. vysto savitą performatyvią strategiją, kurią įvardija mutavusiais autoriniais skaitymais. Jų metu jis naudoja iš anksto įrašytas, savo balsu, skaitomas eiles, tad gyvo pasirodymo metu turi galimybę sau pritarti, prieš­tarauti ar pats save pertraukti. „Vartų“ galerijoje į vykstančius mutavusius autorinius skaitymus bus įtraukta ir Jaromiro poetinė video­projekcija.
Spalio 25 d. 18.30 val. „Vartų“ galerijoje atidaroma „Be-tono spalvų“ paroda ir pristatomas Jaromiro Typlto poezijos performansas. Paroda veiks iki lapkričio 2 dienos.


Augustino Našlėno fotomontažo „Be-tonas“ fragmentas – viršelyje.

b_200_249_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-10-19_nr._3398_2012-10-19_nr._3398_virselis.jpg

2012-10-19 nr. 3398

Spektaklio „Balta drobulė“ scena. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukaCzesław Miłosz. Kas man (3)
Vienas eilėraštis


Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai