Eglė Juocevičiūtė. Grafiniai Jūros Bardauskaitės eksperimentai

b_100_129_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-23_nr._3403_egle_juoceviciute_portretas.jpgKai išgirstu žodžius „kompiuterinė grafika“, prieš akis pasirodo vieno pirmųjų trimačių kompiuterinių žaidimų „Quake“ vaizdas, vaikystėje neleisdavęs užmigti naktimis. Tamsūs, neaiškios paskirties šiurpinantys interjerai ir klaikios būtybės, kurios jau vien savo išvaizda prašosi nušaunamos. Dabar jas prisiminus, visiškai nebeaišku, kodėl tokia specifinė virtuali realybė turėjo masinį poveikį visai mano kartai.
Susitikimas su jauna grafike Jūra Bardauskaite (g. 1989) man priminė kitą kompiuterinės grafikos rūšį ir jos keliamas emocijas – ankstyvąją kompiuterinę kelių milimetrų pločio pikselių grafiką, visiškai plokščią ir geometrinę, nerangiai judančią juodame ekrane. Dabartiniams kompiuterių specialistams, kaip ir kitiems technologijų ir progreso šalininkams, šios grafikos primityvumas tikriausiai atrodo juokingas. Tačiau šiuolaikiniam menui ir dizainui ji, kaip kažkada afrikiečių skulptūrėlės kubistams, padeda kaip esmiški ir ženkliški „pirmykščiai“ vaizdai, neturintys nereikalingų dalių ir parodantys žmogaus sąmonės veikimo principus. Tad pirmykštei kompiuterinei grafikai lemta likti amžinu įkvėpimo šaltiniu darbams, susijusiems su menu ir dizainu.
Kurdama Ray’aus Bradbury’o atmini­mui skirtą vizualizaciją „The End of the Beginning“ (2010), Jūra panaudojo 1970 m. britų matematiko Johno Hortono Conway’aus sukurtos primityviosios kompiuterinės grafikos programą „The Game of Life“, kurioje pradinė forma sudėliojama tinklelyje iš kvadratėlių, o tada belieka tik stebėti, kaip ji ima judėti pagal programos taisykles. Sujungusi „Bredberio laiko“ technologijas ir ornamentų madą į vientisą stilingą struktūrą, Jūra Bradbury’ui paskyrė spalvingų psichodelinių raštų šokį.
Kalbėti apie Jūros darbus pradedu nuo šios vizualizacijos, nes atsitiktinai menininkė ją parodė susitikimo pradžioje –­ jos paveikta apžiūrėjau ciklą, kurį ji rodys „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje. Kadangi studijas Vilniaus dailės akademijoje Jūra pradėjo nuo grafinio dizaino, vėliau pasuko prie vaizduojamosios grafikos ir šiemet baigė bakalaurą, tai jos darbuose yra taikomosios grafikos stilistikos, kurią, mano galva, Jūra renkasi visiškai sąmoningai, kaip specifinį būdą komunikuoti paprastomis abstrakcijomis. Paprastumas ir abstrakcija yra raktažodis į Jūros kūrybą. Spalvotuose medžio raižiniuose „Būsenos“ (2011), kuriuos šį spalį buvo galima pamatyti VDA „Titaniko“ ekspozicinėse salėse veikusioje parodoje „KSILO 1“, Jūra nagrinėjo mažo įstrižo brūkšnio galimybes kurti skirtingas būsenas, keisdama juostelių ir fono spalvą, juostelių kiekį ir vietą.
Šilkografijos atspaudų cikle „Ornamentas“ (2012) Jūra žaidžia abstraktiems geometriniams ornamentams pritaikydama fizikines savybes bei dėsnius ir tarsi pati sukuria primityvią šilkografinę kompiuterinę programą, skirtą vaizduoti mokslinėms abstrakcijoms. Taškai, linijos, brūkšniai ir kvadratai plokštumoje juda tam tikrais greičiais pagal judėjimo trajektorijas. Jūrai pajudinus vieną iš šių segmentų, tvarkingas ornamentas ima griūti, matematinė tvarka tampa fizikine netvarka, nes taškai, linijos ir brūkšniai Jūros galvoje įgauna medžiagines savybes, vienas į kitą trankosi, atšoka ir nurieda. Dvimatis ornamentas tampa trimate kompozicija, tik joje prie aukščio ir ilgio prisijungia ne apimties, o laiko matas.
Kai grafika, kaip techninių ir vizualinių galimybių rinkinys, permąstoma jaunųjų grafikų darbuose, dažniausiai renkamasi nagrinėti klišės gamybos ir spaudimo procesus (kaip rėžiamos plastiko, cinko, linoleumo ar medžio plokštės, kokį efektą sukuria tie skirtingi rėžiai, kiek kartų klišę galima atspausti, ką dar be klišių galima atspausti ir panašiai). Tuo tarpu Jūros darbai atkreipia dėmesį į platesnį grafikos, kaip kompiuterinių bei mokslinių abstrakcijų vaizdavimo priemonių ir aiškesnių vaizdų, lauką. Tačiau neišmanant tos grafikais aiškinamos temos, „aiškūs“ grafikai suvokiami kaip vizualūs objektai, dailūs ar nedailūs ornamentai. Jūros „Ornamentai“ grąžina tokiems ornamentams fizikinę būtį, bet jie skirti kiekvieno iš mūsų galvose tūnančių grafiko ir fiziko žvilgsniui vienu metu.

Jūros Bardauskaitės ciklą „Ornamentai“ „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje kviečiame aplankyti lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis.

Jūros Bardauskaitės „Taškai“ – 4 viršelyje

b_200_254_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-23_nr._3403_2012-11-23_nr._3403_virselis.jpg

2012-11-23 nr. 3403

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai