„Priešingai, neberašantys rašytojai dažniausiai literatūros požiūriu esą geresni už tuos, kurie vis nesiliauja rašę, rūpindamiesi, kad jų liga nepasidarytų viešai matoma.“
Michael Krüger


Ir vėl man rūpestis. Vis per tą progresą. Va, tuoj nubrauksiu trupinius nuo stalo ir pašnekėsim vyriškai... Lietuviai patys žudosi, tai rodo išskirtinį ryžtą ir drąsą, jeigu kam neaišku. Pažink save, vadinasi. Amerikiečiai šaudo kitus. Aiški auklėjimo spraga ir skystakiaušiškumas: dėl visko kalti kiti. Va, patratinsiu į prekybos cent­rą nuėjęs ir palengvės. Terapija, vadinasi. O kas žiūrės gyvenimui į akis? – aš jūsų klausiu. Ne tavęs klausiu... Išneškit jį. Va, ir arabai pradės kitus naikinti, užuot šauniai susisprogdinę. Dingsta gražios tradicijos. Jau nekalbant apie stilių. Ypač jei susisprogdina moteris. Tik timpt virvelę tarp kojų. Kur kas įspūdingiau nei apglušusiam ambasadoriui su plyta per makaulę. Nugalabyt ambasadorių kiekvienas gali. Nugalėt save, va kur menas.
Žiūrėk, Irano prezidentas per televizorių Alibabai ir keturiasdešimt plėšikų Niujorke kalba apie moralę. Jei jautiesi nuskriaustas, esi priverstas tyliai gamintis bombikę. Kai jau rankose vartalioji veikiantį pavyzdį, tada visiems pasakai, ką išties galvoji. Tokia nauja strategija: iš pradžių tu kankinys, paskui ant laužo degini netikėlius. Netikėtas posūkis... Lėk, svajone...
...mergaite, ar turit ko nors, gaminto ant atviros ugnies? Rūkyti šonkauliukai tiks... Lietuviams vidinė drama yra svarbi. Esame poetų ir rudens tauta. Savo vertės suvokimas ir grybai yra mūsų stiprioji pusė. Amerikiečiai greičiau linkę viešoj vietoj sukelti dramą kitiems. Visuomenė turi pasijusti esanti kalta. Štai, pavyzdžiui, šokinėtojai nuo tiltų. Reikia, kad po apačia sustotų kokios dvi mylios mašinų, būtinai iš ryto, kai visi rieda į darbą. Prisistatytų šimtas psichologų... Ir tu nuo Palangos tilto šokai gaudyti žuvytės? Gerai padarei. Padėk galvelę, dar nusnūsk... Paskui laikraščiai parašo, kodėl norėjo šokti, bet nešoko. Jeigu jau užsimovei išeigines kelnes ir užsikabinai penkis rožančius ant kaklo, tai privalai šokti. Nes tūkstančiai žmonių į darbą nenuvažiavo, policija, gaisrinė ir greitoji atlėkė. Jausk atsakomybę. Bet kur tau. O lietuviai viską daro tyliai ir preciziškai. Tai rodo intencijų rimtumą.
Žiūrėk, kaip gražiai piešti bemokąs Izraelio premjeras. Iškart aišku: anksčiau mesti bombą yra pigiau nei vėliau. Esu tvirtai įsitikinęs, kad branduolinis karas sugrąžintų žmonių gyvenimuosna tikslą, viltį ir pasirinkimo laisvę. Nes dabar kas belikę: „Maxima“, „Wallmart“ ir gerbūvis.
Gaila, žinoma, kad nieks nepastebi mūsų tautiečių kuklaus indėlio progreso labui... Mergaite, dar po vieną už rimtus vyrus ir kad kelias į progresą nedulkėtų.