François Villon. Villono epitafija (Pakaruoklių baladė)

Broliažmoniai, gyvensiantys po mūsų,
jūs negaląskite danties prieš mus,
jei vargšų pagailėsite ir mūsų blusų,
jums atsilygins Viešpats prakilnus.
Kokius šešis pakartus regit mus,
tas kūnas, kol dar valgė, buvo,
dabar suvyto ir seniai supuvo,
o vietoj kaulų dulkės, pelenai.
Te niekas nesijuoks iš tokio būvio,
išteisinti maldaukite, velniai.

Kad sakom broliai, paniekos nejauskit,
bausti mes buvom šiuo pakorimu
vardan teisybės. Žinot, juk nedaugel
žmonių garsėja savo brandumu,
atleiskit mums, mes likom be namų,
vardan Sūnaus Mergelės, mūs Marijos
tesivynioja Jo malonių gijos,
tenežaibuos, nesitrankys tenai,
te mirusiuosius stumdyt žmonės bijo,
išteisinti maldaukite, velniai.

Lietus išplovė mus, ant vėjo džiūstam,
ir susitraukė kaukolė juoda,
neduoda šarka net sudėti bluostą,
o varnos išakėja mums barzdas.
Ramybės nesurasim niekada,
tai čia, tai ten mes vėjo nešami,
į prarajas giliąsias metami,
tenežavi jūs brolija šita –
mes – antpirščiai, paukštelių siuvami,
išteisinti maldaukit mus, velniai!

Valdove Jėzau, kurs ganai gerai,
žiūrėk, kad nesugriebtų pragarai;
mes neskolingi, elgėmės dorai,
o žmonės, nesijuokit atkariai,
išteisinti maldaukite, velniai!


Iš senosios prancūzų kalbos vertė Sigitas Geda

François Villon. Rinktinė poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999


Prieš 550 metų, „1462 m. lapkričio 3 d. François Villonas už vagystę pateko į Pary­žiaus Šatlė (Châtelet) kalėjimą, bet po kelių dienų paleidžiamas, – pasirašė pasižadėjimą sumokėti 120 aukso ekiu. Metų pabaigoje vėl suimamas už dalyvavimą peštynėse, kankinamas vandeniu, nuteistas „pakabinti ir pasmaugti“ (a estre pendu et estranglé). Laukdamas mirties, Villonas sukūrė „Ketureilį“, „Pakaruoklių baladę“, o „Liaupse teismui“ ir „Pagalbos šauksmo balade“ maldauja nebausti mirtimi. “ (Genovaitė Dručkutė. Viduramžių rudens ir visų laikų poetas // François Villon. Rinktinė poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.) 

b_600_463_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-07_nr._3405_2012_10310218.JPG

Komentarai  

 
#13 ash 2015-11-01 23:10
literatūrinis poezijos vertimas
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 #12 222 2015-10-31 07:40
Išversiu išversiu. Kiek mokėsite mokėsite?
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 #11 būsimas 2015-10-29 19:48
meilus pakaruoklis ima meilintis šakai.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -1 #10 n 2012-12-19 21:07
Manau, kad kiekvienu atveju kartu su literatūriniu poezijos vertimu privalo būti spausdinimas ir originalas ir pažodinis vertimas... Gėriuosi ponu L.B. nepatingėjusiu išversti ir mus pradžiuginti. Labai ačiū. Labai. :-)
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#9 2012-12-19 14:31
Nepasitikiu poezijos vertimais. Bet tai, aišku, ne išeitis - tenka skaityti subjektyvius vertimus.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 -2 #8 Laura 2012-12-19 12:38
S. Gedos vertimų kritikui: tačiau geriau už Sigitą Gedą NIEKAS NEIŠVERTĖ. Tai išversk pats, kad gudrus, eiliuotai.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 #7 Lanis Breilis 2012-12-18 17:57
Iš tiesų šis Gedos vertimas, mano galva, yra nevykęs. Beje, ką čia slėpti, kaip ir daugelis jo kitų vertimų.
Palyginimo dėlei kai kurių internautų prašymu pateikiu pažodinį 1 ir 3 baladės strofų vertimą. Apie Gedos poetinio vertimo kokybę spręskite patys. Mano išvada tokia: dera versti tik iš tų kalbų, kurias moki, ir tuos autorius, kuriuos įstengi perprast. Šiuo atveju nėra nei viena, nei kita. Ir velnių paskutinėse eilutėse nėra, jie tik visų galų ir visų kalbų meistro galvoje.

Pakaruoklių baladė (1 ir 3 strofos)

Žmonės broliai, gyvenantys po mūsų,
Lai jūsų širdys kietos mums nebus;
Nes jeigu mūsų bėdžių pagailėsite,
Tai ir Dievas greičiau atsilygins Jums tuo pačiu.
Jūs matot čia kabant surištus mus – penkis, šešis,
O mūsų kūnai, kadais gerai nupenėti,
Jau seniai suėsti ir supuvę.
Ir mes, kaulai, pelenais ir dulkėm tapom.
Lai niekas nesišaipo iš mūsų kančios,
Bet melskite Dievo, kad malonėtųs atleisti mums visiems kaltes.

Lietus nudrengė mus ir nuplovė,
Nuo saulės mes sudžiuvom ir pajuodom.
Šarkos ir varnai išlesė mūsų akis,
Barzdas ir antakius mums išpešiojo.
Mes neturime nė mirksnio ramybės,
Tai šen, tai ten, permainingas vėjas
Mus nepaliauja vartęs savo malonumui,
Paukščiai mus bado snapais labiau nei [adatos] - antpirščius.
Tad nebūkit iš mūsų draugijos,
Bet melskite Dievo, kad malonėtųs atleisti mums visiems kaltes.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -1 #6 ag 2012-12-17 04:22
keistoka kišti paskutinėse eilutėse velnius, kai originale minimas Dievas...
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+4 #5 n 2012-12-16 17:15
Kad taip pažodinio nors vieną, arba bent pusę, stulpelio... a?
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 #4 originalus tekstas 2012-12-16 16:27
François Villon

Ballade des pendus



Frères humains qui après nous vivez
N'ayez les cœurs contre nous endurcis,
Car, se pitié de nous pauvres avez,
Dieu en aura plus tost de vous merciz.
Vous nous voyez cy attachez cinq, six
Quant de la chair, que trop avons nourrie,
Elle est pieça devoree et pourrie,
Et nous les os, devenons cendre et pouldre.
De nostre mal personne ne s'en rie :
Mais priez Dieu que tous nous vueille absouldre!

Se frères vous clamons, pas n'en devez
Avoir desdain, quoy que fusmes occiz
Par justice. Toutesfois, vous savez
Que tous hommes n'ont pas bon sens rassiz;
Excusez nous, puis que sommes transis,
Envers le filz de la Vierge Marie,
Que sa grâce ne soit pour nous tarie,
Nous préservant de l'infernale fouldre.
Nous sommes mors, ame ne nous harie;
Mais priez Dieu que tous nous vueille absouldre!

La pluye nous a débuez et lavez,
Et le soleil desséchez et noirciz:
Pies, corbeaulx nous ont les yeulx cavez
Et arraché la barbe et les sourciz.
Jamais nul temps nous ne sommes assis;
Puis ça, puis la, comme le vent varie,
A son plaisir sans cesser nous charie,
Plus becquetez d'oiseaulx que dez à couldre.
Ne soyez donc de nostre confrarie;
Mais priez Dieu que tous nous vueille absouldre!

Prince Jhesus, qui sur tous a maistrie,
Garde qu'Enfer n'ait de nous seigneurie :
A luy n'avons que faire ne que souldre.
Hommes, icy n'a point de mocquerie;
Mais priez Dieu que tous nous vueille absouldre.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+5 #3 Saulius Simoliunas 2012-12-14 14:25
Vertimas yra nauja poezija deka Sigito Gedos. Tai yra vertinga pastanga. Butu gera jei butu pridetas originalas sena prancuzu kalba. Tai paprastai daroma su poezijos vertimais. Beje, Villon nebuvo pakartas.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#2 Katė 2012-12-13 23:45
Mat kur krienai pravertė...
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#1 n 2012-12-13 08:07
Š i u r p u . . .
Cituoti | Siūlau šalinti
 

b_200_253_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-07_nr._3405_2012-12-07_nr._3405_virselis.jpg

2012-12-07 nr. 3405

Jūratė VISOCKAITĖ. LRT veidai (15)
TV: žiūrim, ką turim


Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai