Dangumi iš lėto
Tvinsta liūdesys.
Varpinė, pelėda,
Mėnuo ir naktis...

Kam išvis gyventa?
Klausta kam prasmės?
Tad nejau man lemta
Nepalikt žymės?

Tad sudiev, miražai!
Nuviltus jausmus
Išmintis nurašo
Į praradimus.

Pergalių vainikai
Vysta užmaršty.
Atminimui liko
Pelenai šalti.

Įkarštis atlėgo
Tų jaunų dienų.
Nebeliko nieko,
Netgi pelenų.

Vakarinis brizas,
Kurkesys varlių.
Tylūs kiparisai,
Spiečiai šviesulių.

Kryžkelės naktinės
Ir nakties garsai.
Dieną paskutinę
Laidoja gaisai.

Dangumi iš lėto
Tvinsta liūdesys.
Varpinė, pelėda,
Mėnuo ir naktis...


Iš ispanų kalbos vertė Lanis Breilis

Marija Černiavskaitė. „Pavargusi nuo biesų I“
Marija Černiavskaitė. „Pavargusi nuo biesų I“