Vainius BAKAS

Rositos Sereikytės nuotrauka
Rositos Sereikytės nuotrauka

Ruduo Žirmūnuos

Dievas žaidžia degtukais – Žirmūnuos liepsnoja klevai,
ir degantis krūmas, įgaudamas atspalvį kraujo,

tau primena nuolat, kad kartą čionai jau buvai,
bet vis tiek nustembi, šitą vaizdą pamatęs iš naujo.

Ir štai šitaip kasmet, netgi jeigu maneisi esąs
mintinai tai išmokęs, iš naujo atrasti, vėl trokšti.

Ir tau mūzos nuleidžia geltonas svogūnų kasas
nuo balkonų turėklų, nuo griūvančių bãbelių bokštų.

Bet prie jų nesustoji, kaip lietūs pro juos praeini
laiptais krentančių lapų, ir šlamantys žingsniai po kojom

tau vis kužda vardus, išskaptuotus tyliam akmeny,
visad šnara: esu ir už trapų buvimą dėkoju.

Ir, atrodo, nusitrina mūsų pasauliai, ir ribos
vėl pasislenka sprindžiu, kaskart atsigręžus per petį,

tai tiek ir tebūta poezijos čia ir kūrybos –
tas pats per tą patį, tas pats amžinai per tą patį...


Viešieji ryšiai

Tarsi pro rūką pro mane eini,
lyg būčiau amžiams tavyje pražuvęs,

išdžiūvusiame spalio tvenkiny
dar šlama lapai kaip auksinės žuvys.

Ir tik rudens paviršiuje barstai
iš savo delno kasdieninį jauką,

kuris nugrimzta upėje lėtai –
šitoj tyloj pasijunti nejaukiai.

Tiesiog dar savo laiką skandini,
tiesiog tokia diena – visai nekimba

jokia eilutė Senos vandeny,
iš dugno dar bandai išgriebti nimbą,

vos blizgantį senoka geležim
nelyg ekranas mano telefono –

jau visą parą tylintis, kažin
kuris iš mūsų vėl ne ryšio zonoj.

Atleisk, buvau įmigęs per giliai –
neatsakiau į tavąjį skambutį...

Ankstyvas spalis. Sodo obuoliai
iš lėto svarsto – pūti ar nepūti?


Legionieriaus ruduo

Tik pasagėlė asiliuko – Trojos,
čia būta, sako, ji užžėlė krūmais...

Per dieną eiti vis paskausta kojos,
matuodamos tiek laiko ir atstumų.

Kokia čia armija? Tiesiog pulkelis zylių
dar susirinko palesioti duonos.

Tai tiek beliko čia – kaip Dievą myliu,
o raštininkai sako – legionas...


Neraugintos duonos daina

Smėlio dėžės išsiplečia ir pavirsta bekraštėmis,
beraštėmis dykumomis,
kuriose mėtosi kalbantys Dievo žaislai.

Ir mano tauta, pabėgusi iš vergijos,
klajoja dykumoje jau daugiau negu dvidešimt metų –
ir mažiausiai dar tiek pat reikės,
kol išmirksės iš akių visus nesudygusius smėlio grūdelius,
kol švelnus akių raištis pakvips nerauginta duona.

Nes nėra, kaip atskirti dienos nuo nakties –
vis tie patys aštrios šviesos spinduliai
lūžta čia pat mirguliuojančiam ore,
kaip laužoma duona ir žodžiai.

Ir nėra, kaip atskirti dienos nuo dainos –
ji tokia pat graudi ir niekada nesibaigianti.

Ir nėra, kaip atskirti savo vienatvės
nuo vėjo ar gyvatės pėdsako smėly, nes mes einam kartu,
nuolat susiliesdami plačiais pečiais,
bet tai tik dar labiau sustiprina vienišumą,
ir nėra didesnės vienatvės, negu būt minioje vienišų.

Ir nėra, kaip atskirti grūdus nuo pelų, kai
saujoj prieš vėją sijoji tik smėlį ir pelenus...
Tas pats smėlis ir pelenai – tik vis kitoj rankoj,
vos paimi ir atsiveria skylutė delne,
ir iš saujos ištrykšta nuodingas šaltinis.

Lašas vandens – iš lūpų į lūpas perduodama ligos istorija,
nuolat rašoma kojos nykščiu ant smėlio,
besimainančio taip greitai, kaip runos, užrašomos
genuose, nusitrina vėjui papūtus,

nuriedantis lašas kraujo,
įrišamas į Raudonąją knygą –
galimybė išnykti yra pats gražiausias miražas,
mirgantis dykumos ekrane, etery, dieviška retransliacija
tautai, klajojančiai dykuma,

kurią vis dar pasotina trapi
neraugintos duonos daina.


Kitoj upės pusėj

Ar šie žodžiai išliks po manęs,
ar kartu juos su dulkėm palaidos?
Išsivaikšto po gruodžio menes
tyliai murmančio marmuro aidas.

Ir barokas rausvų debesų,
ant kurių nieks nesiruošia kalti
mano vardo, nes vis dar esu,
ir man debesys – vienišos valtys.

Tyliai bėgančio Stikso srovėj
mirguliuojančios tolimos šviesos,
o man lemta ant kranto stovėt –
tik tada atsispindime dviese

tam sraute tik dabar ir tik čia,
viskas – sapnas, o jeigu pabusi,
bus tamsu, naujo ryto pradžia
dar tik laukia kitoj upės pusėj...

Marija Černiavskaitė. „Kažkur tarp ten ir čia“. 2012
Marija Černiavskaitė. „Kažkur tarp ten ir čia“. 2012

Komentarai  

 
#36 vienykimės 2015-11-05 21:01
Šiuo metu svetainėje nenaršo registruoti vartotojai.
atgal

Žmonės gerieji, hakintojai visų šalių, profesionalai ir nelabai, galintys prisidėti prie rašyk lt b sunaikinimo visiško ar bent dalinio prisidėkite prie mūsų!

Už gerus darbus atlyginta bus!
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#35 potencialas 2015-11-04 02:35
nebent plagijuoti
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -1 #34 cho pra 2015-11-01 23:05
karilis ver
lenas

tu
jos
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#33 tai 2015-11-01 21:30
Karilė verdenė išliks po tavęs. Taip.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 #32 labai dėkoju 2015-11-01 02:54
Poetui Ešafotui.j
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 #31 kh 2015-10-31 14:35
Ir šiaip, čia ne tik iš poezijos pasiduoneliauta , kažkaip nevykusiai, krūvomis sukrauta nemažai lietuviškos estrados dainuškų.
Nežinau, ką čia dar sakyt.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 #30 kh lygintojui 2015-10-31 14:31
kad mėgdžiojimas, plagijavimas ir panašūs daiktai nelygintini. ir jei lygintini, tada noriu žinot su kuo ir panašiai, ir t.t.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 #29 222 2015-10-31 07:53
Ešafote,
Ir čia gerai, ir čia labai gerai!
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 -1 #28 222 2015-10-31 07:51
Man žodis bakas parodijuojasi į žodį Bakterija.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -1 #27 222 2015-10-31 07:37
Komentatorę Musę, reiktų užtrėkšti.
Taipogi ir patį "poetą".
Ačiū.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 #26 222 2015-10-31 07:32
Čia kas dabarrr..?
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -1 #25 ešafot 2015-10-31 05:25
Natote, moku neblogiau.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -1 #24 ešafot 2015-10-31 05:24
Vakar gimęs jau mokosi vaikščiot
Aplinkuj jau liepsnoja klevai
Stikso kaštonai baroko aikštėj
pašiauštu rudens vandenim

Žiūriu pro skylutę delne
virš mūsų palinkę žvaigždynai
Miltus barsto
gervių takus
Gervių galvelės sidabrinės nulinksta
klykia kada suklumpu

Gimiau vakar šiandien aš vaikštau
Mano nuodėmę valo kiti
Tavo lūpdažio žymę pirštu
Ant klevu vis dar kvepiančio stalo
Kyla garas puodelių karštų

Nuo šviesos vakar gimusiam man
Atsirado gūžys
Sunku vis nutylėt
Kad nuo piršto išskridus boružė
Niekada nebesugrįš

Nuskridusi į užmirštą laiką
Ji sako viskas gerai
Mama, viskas gerai bet nelabai
Šiandien gimęs jau mokosi vaikščiot
Kuo tyliau

kad galėtų išeit
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -4 #23 Edita 2014-04-27 14:16
Labai dekoju poetui, kad tiesiai sako, ka jaucia - atrodo, jog jo eilese musu visu mintys...Aciu be galo!!!!
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -1 #22 raimis: Ovei 2013-01-09 09:49
Poezija nuo S. Nėries laikų nestovėjo vietoje, tad ir neverta lyginti,ir šitai labai gerai supranta Autorius Vainius Bakas, kuris žino visų gerų poetų jaunystės kontekstus. Sėkmės ir poetinės vienatvės jam, Autoriui!
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -5 #21 Ovė 2013-01-06 19:09
[...Lietuvių kalbos ir litratūros skaitykloje tikrai buvo.]
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
-5 #20 Ovė 2013-01-06 19:06
Reikėtų lyginti Vainiaus Bako eilėraščius ne su paskutinias J. M. eilėraščiais, o su tais, kuriuos Justinas Marcinkevičius rašė būdamas kiek per 20 metų (juo labiau, kad tuo metu norintieji spausdintis privalėjo atiduoti duoklę sovietmečio pagarbinimui). O dar aiškiau būtų, jei palygintume su pirmuoju S. Neries rinkinuku "Anksti rytą". Tik ne su tais eilėraščiais, kuriuos poetė pati perrašė būdama jau brandaus amžiaus, o su tuo pirmuoju, išleistu 1927 metais. [Jį sunkiau rasti, bet Vilniaus u-teto Lietuvių kalbos ir literatūros skaitykla tikrai buvo.] Paskaityti ir palyginti praverstų ir pačiam Vainiui. Tada visiems paaiškėtų, kokį kūrybinį potencialą turi šis jaunas poetas ir kaip svarbu,kad visada būtų palankios aplinkybės jam spausdintis.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -5 #19 O.V. 2012-12-30 17:46
Neišpuiks, nes tai Poetas iš Dievo malonės. O jei įgis šiek tiek daugiau pasitikėjimo - tai tik į sveikatą!
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
-6 #18 raimis 2012-12-30 10:04
Labai neblogas tas " Kitoj upės pusėj". Gerai sustyguotas. Bet jau įtakų, įtakų: ir Tomas V.. ir Aidas M., ir netgi K. Navakas vienoje jitoje metaforos aliteracijoje (" dreskiantis" metaforų paviršius, ane, Kęstuti NPL'e?), ir šešėlis A.A. J. šmėstelėjo. Dieve tu mano, kur jie dar surast gali savas intonacijas, jei jau viskas poezijoje " sugrota"?! Pala, Raimi, dar yra tyla - poezijos absoliutas....
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+8 -7 #17 Katė katei 2012-12-29 22:09
Per daug kompleksuojate, Panelyte. Susipainiojote savo klonuose, kvapuose ir ironijose... Manau, kad internete vietos iki valios ir didžiosiom, ir mažosiom, todėl į diskusijas leistis neketinu.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+6 -1 #16 kan 2012-12-29 17:48
Labai patiko " Kitoj upes pusej".
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 #15 Katei 2012-12-29 16:19
kAD vAINIUS YRA FAINAS BYČAS-SUTINKU.T ik neskubėkite jo lyginti su JM.
Ims ir išpuiks Vainiukas.O tada kas?
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -8 #14 katė 2012-12-29 09:35
Ir vėl Katė iš didžiosios vaidina mano kloną. Deja, suklydo. Ne mano poetas J. M. Ir šie eilėraščiai net nekvepia juo. Taigi ironija nepavyko.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 -3 #13 Katė 2012-12-29 02:13
Atsiprašau - "... vers susimąstyti tokia poezija."
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -5 #12 Katė 2012-12-29 02:10
Ačiū Dievui, kad patologijos, šaradų, maivymosi bei visokių kitokių "ieškojimų" sraute dar yra ką paskaityti ir... normaliam žmogui. Lengva ritmika, įdomūs ir tarsi savaime, be jokių pastangų, susišaukiantys rimai, aiškios, tačiau nebanalios mintys. Justino Marcinkevičiaus nebėra, bet ateina Vainius Bakas - gyvuos Lietuva! Visada bus daug žmonių, kuriuos gaivins ir vers susimąstyti tokią poeziją.
Didelės sėkmės ir įkvėpimo, jaunuoli!
Cituoti | Siūlau šalinti
 

b_200_253_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-12-14_nr._3406_2012-12-14_nr._3406_virselis.jpg

2012-12-14 nr. 3406

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai