tv.jpg

Naujas LNK serialas „Kriminalistai" yra KITOKS nei mūsų ankstesnieji „meksikietiški" televiziniai opusai. Ne tik dėl to, kad tai mentų, o ne šeimynėlių šiokiadieniai. Kas savaitę kūrybinės grupės išspaudžiamas ir iki mūsų atriedantis dar šiltas kiaušinis (parodytos keturios serijos, o šiuo metu filmuojama 8–9) iš tiesų yra išperėtas ir lietuvių, ir lenkų. Baisiai populiaraus, šimtaserijinio lenkų serialo „Kryminalni" scenarijus tiesiog išverčiamas į lietuvių kalbą, matyt, švelniai adaptuojamas ir įvaizdinamas. Mano galva, kad ir kiek tokiame gudriame televizininkų „kriminale" būtų įžiūrima minusų, pliusų vis tiek yra daugiau.

Mūsų filmavimo grupė bei mūsų į ankstesnį kramtalą įjunkęs žiūrovas yra įstatomi į kur kas labiau patyrusių (lenkų kinas tikrai toks) vežėjų vėžes. Taigi, įsitaisykite ir švilpkite su vėjeliu! Griežtai laikykitės taisyklių, nesijaudinkite, važiuojant atsiras ir nuosavo kaifo. Turbūt tokie buvo nurodymai ir palinkėjimai.

Žinoma, pirmosios serijos turi tam tikrą kruopščiai perrašomo dailyraščio stilistiką – tai yra, dar neturi jokio stiliaus, tačiau tokia metodika lietuviškam neskoningam bespredelui tik į sveikatą. Į mūsų televizinę produkciją tik užmesdavau akį, iš kolegų girdėjau, kad pakenčiamiausias buvo „Moterys meluoja geriau" („Giminės" yra iš kitos eros, o jų tęsiniai – jau iš kiek įtartinos pereinamosios). Lenkai mums pačiu laiku.

Skaičiau, kad mūsų šaunūs realūs kriminalistai kai kuriose filmų vietose šypsosi į ūsą ir pasigenda realijų. Žinoma, net ir aš pirmoje serijoje ant abiejų rankų pirštų skaičiavau lavonus ir lingavau galvą. Nesąmonė! Ką gi, tai bent trumpai pasidžiaukime, kad Varšuvoje, triskart didesnėje sostinėje, triskart baisiau gyventi. O faktinių ir meninių netikslumų yra ir bus, kiekvienam žiūrovui jie yra savi ir netgi būtini – nes serialas yra vartojimo prekė, tam tikras neįpareigojantis laisvalaikio kryžiažodis. Yra žmonių, kurie jų visai nesprendžia.

Mano akis visada ir visokį kiną pirmiausia vertina pagal apgalvotai sudėliotą foną, o paskui – pagal tai, kaip tas fonas „pajuda", ar jis nors kiek gyvas, ar beviltiškai prakvipęs, tik vaidinantis, kad yra sumontuotas. „Kriminalistuose" (tiksliau, 4 serijoje „Juvelyras", kovo 16 d.), kuriuose, be abejo, kadrui „pastatyti" nėra laiko ir klesti improvizacija, malonu aptikti vis dėlto pakankamai apdorotų mizanscenų – gerai, kad nepatingėta apsilankyti senose kapinėse ir morge, kad nebijoma naujų kine veidų (kapinių plėšikų trijulė). Taip, prašytume kuo daugiau tikrų juvelyrinių parduotuvių, prieangių, pusrūsių, gatvinio srauto, kuo mažiau tuščio paprastos porelės važiavimo automobiliu ar nuvalytų beveidžių stalų kriminaliniame biure.

Kai „neveikia fonas", regis, ir artistai prasčiau vaidina, neturi, už ko pasislėpti. Sužvėrėjusi vienspalvė prokurorė (M. Bičiūnaitė) kartais sukelia ir šypsnį, o jausmingoji praktikantė (J. Zinkevičiūtė) jo jau nebesukelia. Pagrindinis duetas Šerlokas-Vatsonas dirba išsijuosę – na, sutikti dirbti tokiame seriale aktoriui tas pats, kas ir pasirašyti sutartį su šėtonu – kol kas A. Dainavičiaus ir S. Storpirščio inspektoriai dar kiek neatitokę po tokio drąsaus savo poelgio, tačiau poroje dera ir, matyt, greitai jų iš svetimo žurnalo iškirpti tipažai apaugs individualia lietuviška mėsa. „Juvelyro" epizoduose puikiai pasirodę aktoriai E. Piškinaitė ir V. Valašinas iš necharakterinio konteksto išsišoka, bet yra tikra atgaiva, kuri visada žiūrovų bus laukiama.

Kai kas „Kriminalistuose" pasigenda keiksmažodžių ar šiaip rupesnių žodelyčių, kai kam trūksta kraujo ir siaubo. Bet kadangi tokie serialai vis dėlto truputį paauklėja mases, tai, gerbiamieji kūrėjai, nenusileiskite tiems, kurie nori koroče. Be to, nužudytojo „šviežiai nukirpti nagai" jau yra gana siaubinga ir ugdo fantaziją.

„Kriminalistus" toliau filmuoja kompanija „Videometra": scenarijaus adaptatorius R. Strielkūnas, režisierius A. Šlepikas, antrasis režisierius J. Krisiūnas, operatoriai M. Komičius, R. Šležas.

„Kriminalistai“
„Kriminalistai“