Konstantinas Kavafis. Kaip įmanydamas

Balandžio 29 d. minime K. Kavafio (1863–1933)
150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines

Jei negali tvarkyt savo gyvenimo, kaip norėtum,
mažų mažiausiai siek to
kaip įmanydamas: kad nepažemintum jo
per daug su pasauliu bendraudamas.

Nuskurdintum jį, visur su savim tampydamas,
vailiodamas, visiems rodydamas –
po draugiškus pobūvius, banketus,
po kasdienę bukaprotybę – paversdamas jį
svetima sau našta.

Vertė Vytautas P. Bložė

Konstantinas Kavafis. Dionizo eisena. –­ Vilnius: LRS leidykla, 1998.


 „Mėgo sėdėti kavinėse, jaunų intelektualų ir menininkų kompanijose, tačiau –­ gal pamokytas savo brolių nelaimių – sriūbčiodavo jogurtą. Ir tylėjo. Kartais tik lūpos krutėdavo – tartum melstųsi."
„Kavafio pripažinimas atėjo vėlai. Galima sakyti, jau poetui krypstant į senatvę ar – didžiąja dalimi – tik po mirties. Gal tatai teisinga ir dėsninga: poetas tolydžio kūrė vis geriau ir geriau. Jo kūrybos aukso fondas – paskutiniųjų netrumpo gyvenimo dešimtmečių lyrika. Keista, bet paprastai – ypač mūsų poetams – būna anaiptol ne taip. O čia – kuo arčiau pabaigos, tuo spalvingesnis, įžvalgesnis, natūralesnis braižas, be ypatingų patetikų ar simbolikų, be prašmatnių gudravimų ir euforijų. Realybė – tiksliomis detalėmis. Kartais ir meditacija. Jokio šokiravimo ar stulbinimo.
Poetas išgyveno, kaip sakiau, netrumpai: lygiai septyniasdešimt metų. Mirė lemtingu, pastebėsiu, tikslumu: savo gimimo dieną.
Įdomus sutapimas? Atsitiktinumas? Lemtis?
Ir štai – tik po mirties – pirmas viešas Kavafio ekdota poiemata (leistini eilėraščiai) poezijos rinkinys. 154 eilėraščiai."
Vytautas P. Bložė

Neries pakrantė (Vilnius, 2013 04 22). Rimvydo Strielkūno nuotrauka
Neries pakrantė (Vilnius, 2013 04 22). Rimvydo Strielkūno nuotrauka

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai