Nuo tradicinio teatro iki eksperimento

b_220_220_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-04-26_nr._3424_F_logo.JPGGegužės 5–11 d. Vilniuje vyks XIV tarptautinis universitetų teatrų forumas „Sustabdytos akimirkos". Šiemet publika išvys naujus Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Ispanijos, Rumunijos, Šveicarijos ir JAV studentų spektaklius. Lietuviškoje programos dalyje Vilniaus universiteto teatras „Minimum" parodys premjerą „Cirkas" pagal J. Grušo pjesę (rež. Rimantas Venckus), Kinetinė trupė – judesio spektaklį „Egiukas (žemės dainos)" (rež. Andrius Pulkauninkas), o Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatras-studija „Palėpė" –­ du Olego Kesmino režisuotus spektaklius: psichologinę dramą „Čia gyvena žmonės" pagal A. Fugardo pjesę ir alegorinį kaukių vaidinimą „Geras žmogus iš Sezuano" pagal B. Brechto pjesę.
Vieną iš forumo organizatorių, VGTU teatro-studijos „Palėpė" vadovą ir Universitetų teatrų asociacijos prezidentą OLEGĄ KESMINĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.

Šiųmečio forumo tema – „Sustabdytos akimirkos". Jai skirtos gegužės 11 d. vyksiančios akcijos įvairiuose muziejuose – Energetikos ir technikos (autorius –­ A. Pulkauninkas), Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje (aut. Valerijus Šerelis), Bažnytinio paveldo (aut. Vytautas Lukaševičius), Genocido aukų (aut. Dalia Kiaupaitė ir Oskaras Valiullinas). Kaip susiformavo tokia forumo tema?
Temą kiekvieną kartą renka patys studentai. Forumui ruošiamės visus metus. Iš savanorių studentų ir teatrų vadovų (šie sprendžia administracinius reikalus su savo universitetų vadovybėmis) sudaromas 12–15 narių komitetas, kuris visą sezoną dirba be atlygio: formuoja idėją, ieško trupių ir spektaklių, rengia paraiškas fondams. Kiekvieno susitikimo, trunkančio 3–4 valandas, pabaigoje rašome protokolą: kas ką įsipareigoja atlikti. Studentai mokosi derinti veiksmus, nepermesti savo darbų kitiems, spręsti organizacinius klausimus (svečių vizos, maitinimas, apgyvendinimas, bendras renginių planas, žemėlapiai, komunikacija). Kartais net mažas svečių prašymas sukelia problemų: štai ukrainiečių trupei reikia gauti startinį pistoletą – kiek skambučių, atsakomybės už „turto apskaitą" ir panašiai...
Jei savo studentų paklausčiau, kokius muziejus Vilniuje jie žino, rezultatai būtų kuklūs. Taigi šiemet skatinsime domėjimąsi muziejais (ypač mažiau žinomais). Kūrybines akcijas rengia patys studentai: jie išbando savo režisūrinius gebėjimus, vadovai tik peržiūri akcijų scenarijus.
Forumo ypatybė – dėl kuklaus biudžeto nebus meistriškumo pratybų ir vertinimo komisijos. Šiemet forume dalyvauja trys aukštosios teatro mokyklos, ruošiančios teatro profesionalus. Kursiniai, diplominiai spektakliai vaidinami trumpai. Juos „pagauti" sunku. Reta teatro mokykla rengia festivalį, kiekvienas kursas (jo vadovas) gyvena individualiai.

„Pupa“ (Dimitri teatro mokykla, Šveicarija)
„Pupa“ (Dimitri teatro mokykla, Šveicarija)

Džiaugiamės, kad galėjome pakviesti įdomią Dimitri teatro mokyklą iš Šveicarijos (mokyklą 1975 m. įkūrė klounas Dimitri; mokyklos specializacija – judesys, fizinis teatras, cirkas). Svečiai Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje 10 d. 20 val. parodys bakalauro studijų diplominį spektaklį „Pupa" (pagal F. Dostojevskio apsakymą), kurį režisavo Grigorijus Lifanovas, Valstybinio Rusijos S. Gerasimovo kinematografijos universiteto pedagogas. Tos pačios šveicarų teatro mokyklos atstovas, iš Kolumbijos kilęs cirko ir fizinio teatro artistas Raulas „Nene" Vargas Torresas teatre „Lėlė" 9 d. 20.30 val. parodys magistro studijų darbą – politines asociacijas keliantį monospektaklį su lėlėmis „Aš esu jūs", kuris atskleis, kaip didžiulėje Lotynų Amerikos diktatoriaus karuselėje „smagiai" supasi „laimingi" piliečiai...
Valstybinio Oriolo menų ir kultūros instituto teatras studija VU teatro salėje 7 d. 18 val. parodys spektaklį „Mano meilė Elektra" (rež. Natalija Žukova) pagal vengrų dramaturgo L. Gyurkó pjesę, parašytą 1968 metais. Tai mito apie Elektrą ir Orestą interpretacija, gvildenanti įstatymo, teisingumo, laisvės ir meilės temas. Į forumą jie atvyksta savo lėšomis.
Savo iniciatyva atvyksta ir teatro trupė „Core" (Old Dominion universitetas, Norfolkas, JAV). Ji VU teatro salėje 8 d. 18.30 val. parodys spektaklį „40 smūgių, košmaras", paremtą tikru įvykiu: 1892 m. rugpjūtį savo namuose rasti Andrew ir Abby Bordenų sukapoti kūnai, buvo suimta įtariamoji – jų dukra... Anot svečių anotacijos, žiūrovai virs „sudedamąja spektaklio dalimi"...
„Abrego producciones" (Kantabrija, Ispanija) spektaklis „Kruvinos vestuvės" sukurtas perdirbus ispanų dramaturgo F. G. Lorcos to paties pavadinimo kūrinį. Jis bus rodomas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje 8 dieną 20.30 valandą. Monospektaklis atskleis, kaip triuškinančiai mūsų individualybes veikia didžiųjų medijos kompanijų „mėsmalė"...
Pirmą kartą forume viešės Ukrainos nacionalinės Jaroslavo Išmintingojo teisės akademijos teatras-studija iš Charkovo. Jie 9 d. 18 val. VU teatro salėje parodys spektaklį ,,Aš... ji... ne aš ir aš" pagal V. Klimenkos – garsių rusų režisierių A. Efroso ir A. Vasiljevo mokinio, eksperimentatoriaus ir pedagogo – kūrybą. Gal netradicinis bus ir teisininkų spektaklis, kuriame, pasak anotacijos, personažas „stengiasi pagauti bailumo išsekintą sielą" ir atsakyti į klausimą, kas jis yra...
Maskvos atvirasis studentų teatras MOST 10 d. 17 val. VU teatro salėje vaidins spektaklį „Atrakcionas" pagal šiuolaikinio rusų rašytojo M. Šiškino romaną „Izmailo paėmimas" ir A. Čechovo pjesę „Žuvėdra". Režisierius Georgijus Dolmazianas dvejus metus kūrė šį spektaklį, pasakojantį apie gyvenimo akligatvyje atsidūrusio rašytojo ir jo sugalvotų personažų santykių peripetijas... Teatras MOST studentų teatrų kontekste išsiskiria statusu (valstybinis), išplėtota struktūra (etatai), aktyvia komercine veikla (yra mokama grupė, kuriami proginiai muzikiniai šou), jų repertuaras formuojamas muzikinės komedijos, kabareto linkme.
Studentų teatras „Thespis" (Timišoara, Rumunija) 7 d. 21 val. VU teatro salėje parodys judesio spektaklį „Žalias" (rež. Andreea Duteanu). Vaidinimas – tarsi žvilgsnis į pirmuosius gyvybės Žemėje žingsnius. Viskas prasideda iš lėto, lyg stebuklas. Iš chaoso išsivysto primityviausios formos, bet jų santykis su aplinka tampa vis sudėtingesnis...
Nedidelis forumo biudžetas nulėmė trupių ir spektaklių atranką. Sudėtinga rasti rėmėjų, kurie padėtų mums festivalio metu išlaikyti ne Europos šalių trupes. Jei siūlosi atvažiuoti teatras iš buvusios sąjungos, žiūrime, kad neatvežtų kokios agitacinės „tarybinės pjesės"... Visi spektakliai žiūrovams nemokami. Bet nemokame ir honorarų trupėms, retai apmokame ir keliones – rūpinamės tik svečių nakvyne, maitinimu.

Šį kartą forume dalyvauja nedaug trupių iš Lietuvos.
Visi universitetai buvo informuoti. Bet vieni nespėjo paruošti premjerų, kiti delsė atsakyti, treti nesusidomėjo – gal netenkino finansinės sąlygos. Ne visiems universitetų teatrams vadovauja atsidavę profesionalai... Šiemet pirmą kartą forume bent jau akciją atliks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų teatro studija.

Kaukių spektaklio „Geras žmogus iš Sezuano", kurį vaidinsite forumo metu, premjera įvyko balandžio 18 dieną. Ta proga norisi prisiminti Aurelijos Ragauskaitės režisuotą spektaklį Klaipėdos dramos teatre 1991 metais, gaila, trumpai vaidintą. Aktorė Regina Šaltenytė jame kūrė abu vaidmenis – Šen Te (moters) ir Šui Ta (vyro), o „Palėpės" spektaklyje šie vaidmenys išskirti. Atsisakėte zongų (klaipėdiečių spektaklyje muziką tekstams kūrė Vytautas Kernagis), ryškiai kupiūravote dievų scenas... Kodėl?
Brechtas pjesę rašė 1938–1940 m. emi­gracijoje (bėgo nuo nacių, keliavo iš vienos Europos valstybės į kitą, kol atsidūrė JAV, kur jo, kaip dramaturgo, kūrybinis gyvenimas nuslopo). VDR laikais jis buvo išaukštintas kaip reikšminga šalies kultūros figūra. Pjesė kartu paprasta ir sudėtinga. Kas yra gerumas, gyvenant tarp padugnių? Kaip jį suvokia pjesės veikėjai? Vienintelis teigiamas personažas – geraširdė jautri Šen Te, kuriai dievai padovanoja nedidelę tabako parduotuvėlę, o visi kiti ja manipuliuoja, siekdami sau naudos arba genami aistrų. Tokioje aplinkoje idealus gerumas neįmanomas. Arba reikia turėti „pusbrolį", antrininką, kuris ryžtingai gintų... Pjesė sukonstruota kaip situacijų schema. Beveik kiekviena scena baigiasi vandens pardavėjo pokalbiu su trimis dievais – apmąstymu, kas įvyko ankstesniame epizode. Brechtas it publicistas tiesmukai formuluoja tik vieną mintį, o mums norėjosi, kad išvadą darytų patys žiūrovai. Dabartiniais laikais atsakymų piršimas traktuojamas kaip nepasitikėjimas publika. Todėl ir kupiūravome moralizuojančius momentus.

Trupė akivaizdžiai atsinaujinusi (tarkime, greta senbuvių Šui Ta vaidmenį kūrė ir studijos naujokas – VGTU studentas Juozas Vaičikauskas). Kaip buvo skirstomi vaidmenys? Kokia repeticijų su kaukėmis specifika? Įsiminė Eglės Šimkutės Mi Ciu – tokia liuliuojanti dama su spalvotais karoliais ant prašmatnios krūtinės...
Jaunimas Brechto pjesę priėmė nelengvai – sunki kalba, neaprėpė visumos. Teatro „Lėlė" butaforės Virginijos Pajarskienės gamintos kaukės (kaip personažų ženklai) atsirado repeticijoms įpusėjus. Vaidmenys pradėti konstruoti dar neturint kaukių. Žingsnis po žingsnio pratybų būdu ieškota ir personažų eisenos, ir kalbėsenos. Jaunimas „matavosi" įvairius personažus, skaitė monologus. Tik tada buvo paskirstyti vaidmenys trims aktorių sudėtims. Repeticijas stebėjo dailininkė Rasa Kriščiūnaitė, ji kūrė scenografiją, piešė kaukių eskizus.
Kaukių gamyba – sudėtinga: „Palėpėje" žiemą vėsu, negalėjome jų džiovinti studijoje. Kadangi spektaklyje dalyvauja apie 40 aktorių, kiekvienam individualiai pagal veido bruožus kaukių kurti nebuvo įmanoma. Aktoriams tenka naudoti paminkštinimus po kaukėmis arba nežymiai jas pakelti, kad galėtų kvėpuoti ir kalbėti. Kaukė – esminis akcentas, todėl ir scenografija (trys širmos), ir kostiumai –­­ neryškių spalvų. Kaukę atgaivina aktoriaus judesys. Pratybas mums vedė ir tabako fabriko masinę judesio sceną pastatė fizinio teatro ieškotojas A. Pulkauninkas. Garso takelį kūrė Jūra Elena Šedytė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokė.
Kas vaidins forumo metu, jei studentai nesusitars, lems burtai. Čia jautrus pedagoginis momentas: nors žinau, kuri sudėtis yra stipresnė, negaliu vieniems leisti vaidinti, kitiems – ne. Jaunimas nerimauja, bet kelios sudėtys apsaugo spektaklio gyvenimą nuo aktorių ligų, būtinų išvykų. Be to, stiprumas nėra nekintantis: šiandien vieniems geriau sekasi, ryt –­ kitiems.

„Geras žmogus iš Sezuano“ (VGTU teatras „Palėpė“)
„Geras žmogus iš Sezuano“ (VGTU teatras „Palėpė“)

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai