Eurovision is my decision!

tv.pngPopuliarusis (ypač Australijoje) dainų padėlkų konkursas „Eurovizija" vėlei džiugino mus. Šį kartą laimėjo Šakira. Mūsų šaliai atstovavo Mikutavičius. BBC komentatoriai pastebėjo, kad „kai mažas, tai visai gražus jisai buvo". Įkvėpti gražiaantakio dainos teksto, nuo šiol rytais susimąstome, kokį batą mums autis.

banga
banga

„Eurovizija" – beveik religinė šventė, dažniausiai žiūrima kartu arba nežiūrima visai. Dėl jos sustabdomi kasdieniai darbai: kadaise mama liepė sėdėti ant sofos, kai Aistė Smilgevičiūtė apie strazdą giedojo. „Eurovizijai" ir ruošiamasi, ir puošiamasi: prieš Aivaro pasirodymą mane į svečius pasikvietė draugė Vilmutė, sutepė du labai gražius sumuštinius su salotos lapu ir šlapianka, aprengė naktiniais, padarė naktinį makiažą ir pasiūlė, vos Aivaras ims dainuoti, šokinėti ant lovos ir šitaip jį palaikyti („Nes visi kiti ant jo varo"). Šokinėjome, buvo labai gera. Per šį įvykį dvasiškai suartėjome. „Eurovizijos" vakarais nutinka keistų, netikėtų dalykų: kartą, prieš pat konkursą, prie stulpo Reformatų stotelėje, Vilniuje, viena spyna prirakinome du dviračius. Po „Eurovizijos" grįžome jų pasiimti – maniškis buvo pavogtas, o draugo Gabrieliaus – stovėjo palaidas. Stebuklinga vagystė: nufirfino seną ir nepatogų, o apynaujį, gerą –­ paliko. Neliūdėjau dėl netekties, nes tą dieną jau buvau patyrusi „Euroviziją"...
Metai bėga, reikalų daugėja. Ne kiekvieną sykį pasižiūriu „Euroviziją"... Velykoms nebe kasmet grįžtu... Geriausiai mane čia suprastų tinginiai ateistai: tokios dienos kaip Kalėdos, Velykos, „Eurovizija" ir Olimpinės žaidynės – galingas fonas, leidžiantis susitikti ir tiesiog pabūti kartu. Nesvarbu, tiki tuo, kas vyksta, ar ne.
Pernai per Kūčias mano giminė (tikri bedieviai!) vietoj tradicinių dvylikos patiekalų nusipirko kalną įvairiausių sušių ir apibarstė juos plotkelėmis – Jėzus Kristus maudėsi sojos padaže ir krienuose. Per praėjusias Olimpines į svečius užėjo brolis. Sėdėjome lovoje: tarp mūsų gulėjo iPadas, kuriame makalavosi plaukikai, aš maigiau kompą, jis – rašomąją mašinėlę, kol išgimdė eilėraštį. O per šią „Euroviziją" namuose buvo Tomas, ekranas sumažėjo iki telefono dydžio. Aš vėl maigiau kompą, jis bandė pataisyti iPadą. Kai kažkurios šalies atstovė, prieš skelbdama balsus, tarė, kad visi mes nuostabiai leidžiame laiką, britų komentatoriai atšovė: „Speak for yourself!", tačiau visiems aišku, kad šitaip juokaudami laiką neblogai leido ir jie. Taigi paskaitykite pavadinimą.