Jūratė Kazakevičiūtė. „Dangiškoji riterė Virga“. 2010
Jūratė Kazakevičiūtė. „Dangiškoji riterė Virga“. 2010
Eilėraščiuose lygmalai žvaigždžių ir gaidžio
kakariekū – ir viesulų kad net baisu!
gerai kad kartais eskulapai leidžia
pažvelgti į Poeziją nuo debesų

Gal antausio negaus kas prozą vėl palieka
kad po gegužio ūžaus lapkritys
eiles rašyti sau nedraudžia niekas
tik ar tas tautologijas tauta skaitys?

Nemėgstu padaro kuris nemoka
Maironio nors atrodo neblogai
argi laimėjimas išliaupsint pastarnoką
ir ristele nudumt kur kvepia pinigai?

Žavingai švyturiuoja sau sukurtos odės
gal tikima – per jas ir Nobelis atklys
poetai apsikarstę premijom nuobodūs
labiau nei Dievo pašauktas klegėt eiliakalys

Reikšmingieji čiulkinyje – tarp jų ir rikis
su mūza lig pusiaujo nurengta
ko nepatvirtins dūstantis pirichis
valdingai pažymės valstybinė renta

Kas esam iš tikrųjų – mįslės kelios –
smuikelis Mykoliuko iš gilaus
katarsio? ar keiksmai kurie pažandėj velias?
gal tas kurį tauta atkrenkštusi išspjaus?

Ir vėl ekranuose žvaigždėti klykia
kad žodis euro nepakeis o sūriui reik pelių
ak Mykoliuk po pažastim paslėpęs stryką
uždengęs vaiko sielą smuikeliu!