Gytis NORVILAS. Vienatvės nėra

medini

grėbly

mano

rankose

išlaužtais

dantimis

ko

žiūri

visas

toks

išsiviepęs

pusdurni

tu

šukuojantis

žemės

nuvargusią

galvą

 

sakai –

gamtoje

vienatvės

nėra

 

sakau –

nėra - - -

medini

grėbly

atgyvena

tu

būtumei

plastmasiniais

ar

bent

geležiniais

dantimis

po

šiol

šypsotumeis

gražiai

horizontui

atsilikėli

tu

mano

rankose

kurios

tvirtai

įsitvėrusios

tavęs

it

turėklo

paskutinio

šiaudo

gamtoje

vienatvės

nėra –

sakai

sakau


2012 06 07

gn nutraukimas
gn nutraukimas

Komentarai  

 
-1 #6 j. 2013-07-09 10:40
Atrodo, kad nelabai supratau ir šiek tiek nusišnekėjau, arba, kaip dabar mėgstama kartoti vieną prancūzą, praleidau progą patylėti... Visgi, aš labiau pergyvenu ne dėl to ką parašiau, bet todėl, kad nepažinau senutės "Singer" ir pavadinau ją metalo krūva... O, jeigu jau kalbėti atvirai, tai perskaičiusi tuos sumaniai sudėliotus žodžius, pirmiausia pagalvojau apie save ir beveik iki ašarų susigraudinau.. . Taip ir stoviu iki šiol kartu su tuo senu bedančiu grėbliu...
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -1 #5 l. manykim, 2013-07-09 01:08
taip, manykim, kad grėblys yra grėblys, daiktas toks. turbūt, aš tada irgi parašysiu apie lenkišką segtuką, rūbų, viršutinių ir ne tik, prisegėją, dar nenusprendžiau, plastmasinį ar medinį. turiu pagalvoti dabar.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -1 #4 j. 2013-07-08 22:53
O man eilėraštis patiko, netgi sukėlė sentimentus šitam dainose apdainuotam išsiviepėliui, ant kurio per žioplumą užlipę gauname į kaktą... Tik man tai jau būtų daug labiau patikęs /manau, kad ir tikęs/ ne geležų krūvos nutraukimas, bet koks nors piešas...
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 -4 #3 neVytas 2013-07-08 16:01
kaip gerai, kad nebėra ir tavęs, Vytai.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+6 -2 #2 Vytas 2013-07-08 11:22
Vargšė, vargšė, išprievartauta Poezija... Jau nebereikia eilėraščio konstrukcijos, minties, jausmo, ritmo ir rimo...

Poezija - vargšė tarnaitė,
šimtą kart nupirkta ir parduota,
slibino pagrobta karalaitė,
karžygio neišvaduota...

Jau nebėra karžygių ir garbingų riterių, nebėra net padorių džentelmenų, nebėra dvasios aristokratų... Vien tik plikos nuogybės, arogantiškai demonstruojanči os dvasios skurdą ir tuo skurdu besididžiuojanč ios. Daugiau kaip pusę amžiaus garbinau poeziją, klasiką, anot RoRa, buvau "teksto vergas"... Dabar jau nebežinau, kas yra Poezija...
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -1 #1 Vykis 2013-07-07 10:25
Kompiuteriu rašo mikliai...
Poezija - miknė...
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai