In ES tonu. Pokalbis su Rūta PRUSEVIČIENE ir Ieva TAMUTYTE

Su Nacionalinės filharmonijos vadovėmis – generaline direktore RŪTA PRUSEVIČIENE ir pavaduotoja meno reikalams IEVA TAMUTYTE –­ kalbamės apie Filharmonijos 2013/14 m. sezono meninius sumanymus.

Juozas Domarkas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka iš Nacionalinės filharmonijos archyvo
Juozas Domarkas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka iš Nacionalinės filharmonijos archyvo

Gal pradėtume nuo aktualijų – NF organizuojamą Lietuvos muzikos pristatymą mūsų Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu?
Rūta Prusevičienė: Šį laikotarpį jau pradėjome atlikdami Kipro Mašanausko „Sąšauką" orkestrui, chorui, trimitų ir mušamųjų grupėms, kuri buvo įspūdingai pristatyta liepos 5 d. Vilniaus universiteto kieme ir sulaukė labai palankaus publikos, taip pat aukštų valstybių vadovų įvertinimo. (Renginį liepos 12 d. LM numeryje, vedamajame „Nutilus būgnams", prigyrė ir Kornelijus Platelis – R. N.)

Kaip vyko iškilmingasis Violetos Urmanavičiūtės, Modesto Pitrėno ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas Bozar salėje, Briuselyje (rugsėjo 12 d.)? Kuo šis koncertas toks šventiškas ir rezonuojantis?
R. P.: Šis koncertas mums labai ypatingas. Manau, kad pirmasis mūsų darbų ir užmojų įvertinimas aukštu balu buvo pats pakvietimas surengti koncertą garsiojo ir įtakingo, subtilias programas pristatančio „Klara" festivalio rėmuose. Orkestras (diriguojamas M. Pitrėno) čia griežė pirmą kartą ir puikiai pademonstravo savo meistriškumą prestižinėje, nuostabios architektūros Bozar salėje. Šiame renginyje, tapusiame viena svarbiausių Lietuvos Respublikos pirmininkavimo ES tarybai skirtos kultūrinės programos dalių, dalyvavo Belgijos karalius Philippe'as, mūsų valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, labai daug kitų aukštų pareigūnų ir užsienio šalių atstovų. Suprantama, kad tokio lygio ir reikšmės renginys buvo plačiai pristatytas.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad 2200 vietų turinčioje Bozar salėje kviestinė publika sudarė mažesniąją dalį. Didesnioji – tai per pusantro tūkstančių bilietų įsigijusi publika, atėjusi išgirsti ne tik garsiosios operos primadonos V. Urmanos interpretuojamų Richardo Wagnerio dainų ciklo ir operų arijų, bet ir mūsų orkestro ir dirigento M. Pitrėno atliekamos M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške" bei Richardo Strausso simfoninės poemos „Mirtis ir pragiedrėjimas", vakaro pabaigoje publikai prašant buvo atlikti dar du kūriniai – bisui skambėjo Sieglindos arija iš R. Wagnerio operos „Valkirija" ir Juozo Gruodžio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Ulijona". Koncertą tiesiogiai transliavo Belgijos nacionalinė radijo stotis „Klara", kurios komentatoriai gyvai bendravo su savo auditorija tiesiai iš salės.

Ar Nacionalinis orkestras dar turės gastrolių šia europinio masto proga?
R P.: Taip, orkestras šia proga prisistatys Lenkijoje – gruodžio mėnesį, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Juozo Domarko, koncertuos moderniame Balstogės Europos menų centre, kuriame reziduoja Palenkės simfoninis orkestras ir Opera.

Kokie kiti Filharmonijos kolektyvai ir kokiose salėse reprezentuoja Lietuvą šia intencija?
R. P.: LR ambasadų rūpesčiu, Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirti atsakingi koncertai Briuselyje, Gente, Osle, Stokholme, Atėnuose, Pekine ir daugelyje kitų pasaulio miestų laukia Lietuvos kamerinio orkestro bei Čiurlionio vardą pasaulyje garsinančio Čiurlionio kvarteto. Taikant muzikinius terminus, šį LNF sezoną simboliškai galima vadinti skambančiu in ES tonacija.

Kaip keičiasi Filharmonijos repertuaro sudarymo principai koncertuose Lietuvoje? Pastaraisiais metais didžiausią pokytį turbūt nulėmė finansinė krizė?
Ieva Tamutytė: Labai geras klausimas. Pagrindiniai Filharmonijos koncertų rengimo principai – pristatyti aukšto profesionalumo atlikėjų meną, klasikinę ir Lietuvos kūrėjų muziką, jaunus muzikus –­ išlieka. Lyginant su 2008 m., koncertų skaičius sumažėjo apie 15 procentų. Manau, kad tai kelia daugiau optimizmo nei pesimizmo, įrodo, kad dirbame teisinga kryptimi. Gal kiek pakito pats požiūris į organizavimą, kuriame išskirčiau dvi esmines kryptis. Pirma, kiekvieną koncertą rengiame kone individuliai, bendraudami su vietos organizatoriais sužinome kiekvienos publikos lūkesčius ir pomėgius, tad turime galimybę įsiklausyti į savo klausytojus, kartu nenusižengdami kokybiniams atlikimo ir repertuaro reikalavimams. Antra, siekiame išlaikyti ir du mūsų rengiamus edukacinius ciklus: „Muzikos enciklopedija gyvai" pristato skirtingų epochų muziką, kurią komentuoja žinomas muzikologas, į koncerto komentarus įtraukdamas ne tik muzikos kūrinio, bet ir jo istorinio bei socialinio, kultūrinio lauko bruožus ir esminius faktus. Kitas neseniai pradėtas ciklas „Intro musica" supažindina Lietuvos miestų auditorijas su jaunais talentingais atlikėjais, kurie koncertuoja solo su Filharmonijos kolektyvais. Laikydamiesi šių krypčių, gerokai išplėtėme koncertų geografiją, tapome labai sumanių Lietuvos festivalių ir kitų renginių organizatorių partneriais.

Toks įspūdis, kad tokių partnerių – Lietuvos festivalių – atsiranda vis daugiau.
I. T.: Išties norėtume padėkoti ir festivalių, ir kitų renginių sumanytojams bei puoselėtojams Lietuvos miestuose! Teneįsižeidžia niekas, jei dabar nepaminėsiu kurio nors iš puikiųjų partnerių: labai džiaugiamės bendradarbiaudami su Gargždų, Medvėgalio, Mažeikių, Alytaus, Plungės, Tytuvėnų, Kražių, Tauragės, Metelių, Paežerių, Šilutės, Dautarų, Širvintų, Utenos, Rokiškio, Varėnos, Druskininkų, Ežerėlio, Birštono, Marijampolės, Kėdainių, Kaišiadorių, Anykščių, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių renginių organizatoriais, jau daug metu dirbame kartu ir su Pažaislio festivaliu, ir dar daugybe šviesių, aktyvių žmonių iš miestų, kurių sąrašas jau perkopia šimtą vietovardžių.

Kokios būtų šio sezono naujovės, lyginant su praeituoju? Kurias tradicijas manote esant vertas puoselėti?
I. T.: Iš esmės tęsiame geriausias savo tradicijas, išlaikome visus žanrus – simfoninės, orkestrų, kamerinės muzikos, jaunųjų talentų pristatymų, premjerų bei proginių renginių serijas. Džiaugiamės, kad nemažėja publikos dėmesys daugeliui mūsų rubrikų, o iš jų – ir rečitaliams Taikomosios dailės muziejuje, sekmadienių koncertams visai šeimai, popietėms Trakų pilies menėje.
Šiemet vėl bus rengiamas Vilniaus fortepijono muzikos festivalis – tai jau trečia tokia šventė, kurios meno vadovė yra Mūza Rubackytė. Lapkričio 16–27 dienomis klausysimės tarptautinėje arenoje gerai žinomų pianisčių Edithos Fischer, Plamenos Mangovos, Gülsinos Onay, rečitalį surengs Guoda Gedvilaitė, koncertuos Tarptautinio B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso laureatai, o pati M. Rubackytė muzikuos solo kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio 80-mečiui skirtame LNSO koncerte.
Šį pusmetį koncertais Filharmonijoje bus paminėtos sukaktys: smuikininko Jashos Heifetzo koncerto Filharmonijoje 100-metis, kompozitorių Richardo Wagnerio 200-osios ir Witoldo Lutosławskio 100-osios gimimo metinės, Krzysztofo Pendereckio 80-metis, Čiurlionio kvarteto 45-metis, solisto Vytauto Juozapaičio 50-metis. Du koncertai skiriami Filharmonijos vargonų 50-mečiui: rečitalį parengė vargonininkė iš Prancūzijos Sophie-Veronique Cauchefer-Choplin, o kitame koncerte išgirsime net penkis koncertuojančius Lietuvos vargonų virtuozus: Balį Vaitkų, Jurgitą Kazakevičiūtę, Karoliną Juodelytę, Leopoldą Digrį ir Renatą Marcinkutę-Lesieur.

Kokių lietuvių kompozitorių autorinių koncertų sulauksime? Kokių kūrinių premjeros suskambs Filharmonijos salėje?
Sezonas prasidės labai svarbiu ir unikaliu renginiu – koncertu LMTA kompozicijos katedros 80-mečiui paminėti.
I. T.: Taip, bus premjerų, svarbių įvykių Filharmonijos repertuare, kurį formuojame ir bendradarbiaudami su Lietuvos kompozitorių sąjunga, festivaliu „Gaida", Lietuvos muzikos ir teatro akademija. LMTA Kompozicijos katedros 80-mečiui skiriame sezono pradžios koncertą, kurio programą sudarė sukaktuvininkų atstovai.
Mūsų salėje dar išgirsime Lietuvos kamerinio orkestro Gedimino Rimkaus-Rimkevičiaus „Liaudiškosios rapsodijos" premjerą, o nenuilstamų lietuviškos muzikos propaguotojų dėka susipažinsime su naująja kamerine muzika: Vidmanto Bartulio, Anatolijaus Šenderovo ir Vytauto Germanavičiaus kūrinių premjeras atliks Valstybinis Vilniaus kvartetas, perkusininkas Saulius Astrauskas ir kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius. Dalios Kairaitytės ir Jono Tamulionio naujus kūrinius pristatys ansamblis „Vilniaus arsenalas", ir dar vieną V. Germanavičiaus opusą rengia violončelininkas Rimantas Armonas ir pianistė Irena Uss-Armonienė.
Spalio mėnesį išgirsime ansamblio Kapela Jazdowska naują programą, kurioje – Lenkijos ir Lietuvos kompozitorių Cezary'o Duchnowskio, Zygmunto Konieczno, Anthony'o Miłoszo, Vytauto Germanavičiaus, Broniaus Kutavičiaus, Arvydo Malcio bendras kūrinys „Polish-Lithuanian Suite", iliustruojamas Stasio Eidrigevičiaus, Andrzejaus Strumiłło ir Maciejaus Walczako darbų vaizdo projekcijomis.
Kone visų lietuviškų simfoninių kūrinių atlikėjas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras šiemet rengia Loretos Narvilaitės ir Anatolijaus Šenderovo kūrinių premjeras, o kitų meto Vasario 16-ąją vėl džiaugsimės nauju šventiniu kūriniu orkestrui, chorui ir solistams, skirtu Nepriklausomybės dienai.

Kalbėjosi Rita Nomicaitė

 

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai