Algimantas Černiauskas. „Primityvūs pusryčiai“. 2013, drobė, aliejus, 100 x 70
Algimantas Černiauskas. „Primityvūs pusryčiai“. 2013, drobė, aliejus, 100 x 70
Virš ūkanotos upės,
Skarotame miške
Sūpynę velnias supa
Apžėlusia ranka.

Sūpuoja ir kikena,
              Pirmyn, atgal,
              Pirmyn, atgal,
Lenta tik braška, stena,
Džyruoja virvę seną
Sunki, stora šaka.

Lenta įlinkus pokši
Ir gergždžia pratisai;
O velnias karkia, švokščia –
Jį smagina garsai.

Laikaus, blaškaus, linguoju,
                      Pirmyn, atgal,
                      Pirmyn, atgal,
Graibstausi ir svyruoju,
Žvelgiu ir nesumoju,
Kur slypi jo jėga.

Kvatoja pragarinis
Pakibęs ties virve:
– Papuolei ant sūpynės,
Tai velnias sups tave!

Nuo spiegiančio kipšyno
Man sukasi galva:
– Papuolei ant sūpynės,
Tai velnias sups tave!

Žinau, kad nenustosiąs
Supt velnias niekados,
Manęs kol nenušluosiąs
Nuo netvirtos lentos,

Kol virvė nusitrynus
Galop neatlaikys,
Ir skrydį paskutinį
Tik žemė sustabdys.

Nuskriesiu virš eglyno
Ir žemėn galva cvak.
Tai supk, velnie, sūpynę –
Aukščiau, aukščiau ir... ak!

 

1907 06 14

Iš rusų kalbos vertė Lanis Breilis