Sigitas Narbutas. Lituanistikos terminijos plėtra, arba jubiliejai, apie kuriuos derėtų žinoti

Lapkričio 27 d. Seime įvyko Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengta diskusija, skirta šios 2003 m. Seimo įsteigtos institucijos veiklos krypčių 2015–2020 m. projektui aptarti. Per dešimtmetį Komisijos nuveiktus darbus ir ateities perspektyvas apžvelgė jos pirmininkė Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Komisijos sekretorius VU Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, jos nariai ir kultūros institucijų atstovai. Siūlome Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus S. Narbuto pasisakymą, kuriame sudėlioti akcentai galėtų rūpėti ne tik šiai Komisijai.

Vilniuje. Ričardo Šileikos nuotrauka
Vilniuje. Ričardo Šileikos nuotrauka

Mano pasisakymo pavadinimas „Lituanistikos terminijos plėt­ra" nurodo vieną iš kelių krypčių, kur link diskusija galėtų krypti. Darbo grupės parengtame „Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos krypčių, 2015–2020" projekte bendrais bruožais apibūdinta, kas gražaus ir prasmingo iki šiol nuveikta. Galime pasidžiaugti Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programa, vykdyta 2003–2004 metais; dėmesiu, 2006–2007 metais parodytu Lietuvių mokslo draugijos 100-mečio jubiliejui, Vinco Kudirkos gimimo 150-osioms metinėms (2008), dabar vykdomą Kristijono Donelaičio 300 gimimo metinių programą ir kai kuriuos kitus dalykus.

2015–2020 m. veiklos projekte, be kitų dalykų, nurodytos svarbiausios kryptys bei minėtinos datos. Darbo grupė tokiomis laiko: Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimą, sklaidą ir atminties aktualizavimą (Vilhelmo Storastos-Vydūno gimimo 160-osios metinės; pirmosios lietuviškos knygos 470 metų sukaktis), paveldo užsienio valstybėse iešką, sklaidą bei ženklus, Lietuvos kūrėjus (Juozo Tumo Vaižganto gimimo 150-osios metinės; Jono Basanavičiaus 165-mečio sukaktis), atminties institucijų problematiką (Senienų muziejaus Vilniuje įkūrimo 160-metis), moderniojo Lietuvos parlamentarizmo 100-metį ir LDK Seimo tradicijas (I Lietuvos Statuto 490-osios metinės, Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo 500 metų jubiliejus), taip pat pietryčių Lietuvos lituanistikos studijas ir lituanistikos įprasminimo ir mokslo tyrimų sąveiką.

Atliktų darbų sąrašas ir 2015–2020 m. veiklos krypčių projekte išdėstyta minėtinų asmenų bei įvykių nomenklatūra kalba apie gana siaurą, pernelyg lituanizuotą požiūrį į lituanistikos tradicijas ir paveldą, pirmiausia, tą jo dalį, kuri pažymėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vardais. Susidaro įspūdis, kad šį projektą rengusi darbo grupė Lietuvos istorijoje pirmiausiai ieško etninių lietuvių ir lietuvių kalba sukurtų raštijos paminklų. Be to, siūloma minėti ne jubiliejais visuotinai laikomas šimtmetines ar penkiasdešimtmetines sukaktis, o įprastines žymių asmenybių ar reikšmingų įvykių datas, pasikartojančias kas dešimt ar netgi kas penkeri metai.

Jubiliejų, arba svarbaus įvykio sukaktį, pažymėti mums prasminga dėl kelių priežasčių: pagarbos asmeniui, įvykiui ar reiškiniui, laikomam pripažintos, svarbia laikomos kultūrinės tradicijos atrama, o taip pat savo pačių tapatybės siejimo su Europa. Jubiliejai pradėti minėti ne dabar ir ne mūsų netolimoje praeityje. Europoje taip elgiamasi nuo Antikos, tai yra mažiausiai du pastaruosius tūkstantmečius. Tad švęsti jubiliejų, be kitų dalykų, reiškia „išpažinti" savo priklausymą europinei kultūrai.

Svarbu nurodyti dar vieną dalyką. Du pastaruosius tūkstantmečius Europoje jubiliejais laikomos penkiasdešimtmetinės, šimtmetinės ir didesnės sukaktys. Mažiausias jų intervalas – ne penkeri, dešimt, o penkiasdešimt metų. Ypač iškilmingai įprasta pagerbti penkių šimtų ir tūkstantmečio jubiliejus. Lietuvos tūkstantmečio minėjimas parodė, be kitų dalykų, europinių tradicijų gajumą ir deramą jų puoselėjimą jaunoje mūsų valstybėje, greit minėsiančioje savo pirmąjį šimtmetį.

Dėl visų šių priežasčių manyčiau, kad darbo grupės suformuotą minėtinų asmenų, įvykių bei paveldo paminklų sąrašą privalu plėsti iškiliausiais įvairiakalbę, įvairiareligę LDK kultūrą kūrusiais, ją pasiaukojamai puoselėjusiais asmenimis –­­ įvairiatautės senosios Lietuvos piliečiais, iš kurių anuomet tik vienas kitas buvo etniniai lietuviai. Taip elgtis leistų ir per pastaruosius kelis dešimtmečius pasikeitę mūsų santykiai su savo pačių istorija, LDK paveldu bei prasmingos pastangos senąją Lietuvą matuoti nebe vienu etninių žemių matu, o ją vertinti, pasitelkus platesnius – regioninius ar kontinentinius –­­ mastelius.

Garsiau, įtaigiau šios pastangos deklaruojamos mokslo renginiuose ir akademiniuose leidiniuose. Juose lituanistika apibūdinama kaip humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, kurių objektas – Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raida ir dabartis.

Taigi galvojant apie senąją Lietuvos Respubliką, tai yra politinę įvairiakalbių, keliataučių, įvairiareligių jos piliečių bendriją, į galvą ateina dar kelios 2015–2020 m. laikotarpiu minėtinos datos. Be projekte paminėto Mikalojaus Radvilos Juodojo, tais pačiais 2015-aisiais reiktų deramai pagerbti Mykolą Kleopą Oginskį (gimimo 250-metis), 2016 m. –­ Antrąjį Lietuvos Statutą (450 metų nuo jo patvirtinimo), 2017m. – Pranciškaus Skorinos Rusėnų Biblijos leidimo pradžią (500 m.), 2018 – Kazimiero teisyną (550 m.), 2019 – Liublino uniją (450 m.; praverstų visapusiškas, pagrįstas, gilus ir teisingas jos įvertinimas ir to įvertinimo sklaida), 2020 m. – Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimą (450 m.) ir Žygimantą Augustą (gimimo 500-osios metinės).
Jei ir neskirtume dėmesio šioms reikšmingoms datoms, projekte turėtume paminėti tuos dalykus, kuriems Komisija pirmiausia teikė ir, matyt, tebeteiks pirmenybę, tai yra lietuvių kalbą, kultūrą, valstybingumą įprasminančias simbolines figūras. Atkreipsiu dėmesį į kelias svarbias sukaktis. 2015-aisiais 100 metų sueis nuo Aldonos Liobytės, Alės Rūtos, Antanės Kučinskaitės ir Vytauto Kašubos gimimo. 2016-aisiais turėtume pagerbti 150-ąsias Sofijos Pšibiliauskienės (Lazdynų Pelėdos) gimimo ir Vilniaus viešosios bibliotekos įkūrimo metines. 2017-aisiais turėtume minėti Kazio Bradūno ir Algirdo Juozo Greimo 100-ąsias gimimo metines. 2018-aisiais 150 metų sukaks Vydūnui, o 2019-aisiais tiek pat –­ Vaižgantui. Pastarieji du jubiliejai paminėti ir projekte.

Taigi idėjų Komisijos veiklai tikrai netrūks. Visiems lieka palinkėti dviejų ne mažiau svarbių dalykų: deramo finansavimo patvirtintoms programoms ir pradėtų darbų tęstinumo.

Loading

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai