Tatjana DANILIANC

Tatjana Danilianc – rusų poetė, Veneciją įsimylėjusi kino režisierė, dailės kritikė. Kelių poezijos knygų autorė. Jos kūryba spausdinta ir pristatyta Rusijoje ir daug kur Europoje, taip pat Vilniuje (Rašytojų klube, Venclovų namuose-muziejuje ir kt.).

Vlado Braziūno nuotrauka
Vlado Braziūno nuotrauka

* * *

Siela mano
ant stiebo sūpuojasi.
Smarkus vėjas.

 

* * *

Kaip pasakyti „myliu"?
Pirmas niekas nežino.
Bet reikia išdrįsti.

 

* * *

Laikas kreša
kaip kraujas
mums prieš akis.

 

* * *

Katinas sėlindamas
susiliejo su raina
akmenio sienele.
Palei pat Adrijos jūrą.

 

* * *

Bálta ir pilka –
kelias, pradingstantis rytą,
kai sušvelnėja šešėliai.

DIENOS SKERSPJŪVIS

Monostichai

 

Ir šitas lapas nuraudęs įkrito į atmintį

Maumedžiai giesta ugny

Šitoks vėsus žmogus

Naktis be tavęs švelni

Siūlai drobiniai lietaus driekias už lango

Žodžių voratinklio gijos saulėje tviska

Prasmė – visur šitas žodis

Versta iš: Daniliyants, Tatiana. Białe = Данильянц, Татьяна. Белое / Przełożył Andrzej Zaniewski. – Warszawa: Wydawnictvo Książkowe IbiS, 2011. – P. 34, 36, 38, 44, 46, 48.

 

KELI ŠIŲ METŲ PASKYRIMAI

 

* * *

                     Samueliui Barberiui

O kas gi išlieka?
O kas nesunyksta?
O kas išsilaiko ugny?
O kas slepiasi ir nebus jau surasta?
Ir kur ta drėgmė, kuriai jau laikas atėjęs
numaldyt alkį
ir begalinį troškulį, Tėve?
Ir kur juokas, kad išgytų sužalota siela?
Ir kur meilės trauklapis?

Kur visa tai?
Kur?

Niūkana. Rūkas. Lietus.
Vieniša figūrėlė tolsta.
Žvelgiu įkandin ir matau:
Skleidžiasi,
Skleidžiasi jai sparnai.

 

* * *

             Claude'ui Lévêque'ui

Grūdina viskas
Viskas daro tvirtesnį
Žmogišką plieną
Dviašmenį kardą
Atmintį kaip vėliavą.

Grūdina viskas
Daro, kad būtų tvirčiau
Tikriau
Teisingiau
Arčiau
Pašakniau.

 

* * *

                  Aleksandrui Slavinskiui

Kažkam šilumos trūksta
Kažkam duonos
Kažkam pinigų
Kažkam spyrio sėdynėn
(kad širdžiai palengvėtų)
Kažkam apkabinimo
Kažkam sniego
Kažkam lašo vandens

O kažkam:
širdies prisilytėjimo
O kažkam:
širdies ant delno
O kažkam:
troškimo sparnų
O kažkam:
ilgo (neįmanomo, paklausyk!) atsisveikinimo

Ir visiems, mums visiems
Trūksta:
didžiulio išsikalbėjimo,
beatodairiškos primygtinės skvarbios
lyg fotokameros Canon 7D blykstė
meilės,
ir didelio
kryčio ir žygdarbio,
kryčio ir polėkio,
kryčio ir skrydžio pilno
gyvenimo.

Baigiamasis žodis

O tuo tarpu:
iš visų jėgų
visur
visur kur
visuotinai
šypsningai
vis dar prieinamai:
tave
ir mane palyti,
pražysta:
žalsvas pumpuras...
baltas žiedas...
raudonas kraujas...

Visur gyvenimas, žinai...

 

TARP

 

* * *

Slaptas šios
Vasaros skonis
Kiekviename arbatos gurkšny.

Laiko šiugždesys,
Žiebtuvėlio judėjimas
Nakties tamsoje...

Versta iš: Данильянц, Татьяна. Красный шум: стихи разных лет: 2004–2011. –­ Москва: ОГИ, 2012. – P. 17, 18, 22–23, 31.

Iš rusų kalbos vertė Vladas Braziūnas

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai