Giorgi Šonija

Giorgijus Šonija gimė 1991 m. vakarinėje Gruzijoje, Zugdidyje. Mokosi Gruzijos Ilja valstybinio universiteto Verslo fakultete.

Skaitytojams siūloma kūryba versta iš pažodinių vertimų į rusų, anglų kalbas bei bendraujant su pačiu autoriumi.

Vertėjas

Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

* * *
Miesto šešėliai grumiasi su manimi
miesto šešėliai žudo mane
miesto šešėliai trenkia mėšlu
ir mano miestietiški peizažai virsta balsu
kūnas juo ginkluotas
jis sklinda iš mano kūno
jis turi apgulti miestą
kurs sukaustytas letargo.

Augame savo kūnuose
mes dar negimę
mūsų neišleido į gyvenimą
minia ir visuomenė mums – vogčia susimokę sinonimai
mes neturim ateities planų
mes ištisas dienas degam.

Nes mes atvirom akim nė neužsimerkę
nes dievas neįžiūrimas
nes tėvai viską prarijo it figas
ir likom vieniši
likom vieni su nebyliais varpeliais ir lipnia tyla
srūvančia iš akių, gęstančios motinos
kuri ieško prieglobsčio
mieste, sukaustytam letargo.

 

* * *
Rašau eilėraščius, vadinasi, esu
esu, vadinasi, rašau,
nes poezija užgimsta ir tęsiasi per amžius
tai laukimas
id est lūkestis
vežimai, sklidini klausimų
tai yra fikcija
tai yra abstrakcija
tai yra medžiaga
tai yra haliucinacija
tai yra kremacija
tai yra kismas
tai yra reinkarnacija
tai yra izoliacija
tai yra reabilitacija
tai yra nepaliaujamas judėjimas grubios kasdienybės sienos link
riksmas į kurčias ausis
nes žemės drebėjimas toli
žinia, jis vėluos
tu taip pat pavėluosi
ir Godo vėluos,
bet tikrai ateis,
kai pavargsim laukti
ir apleisim save
virsim kitais
ir visa neteks prasmės
visi žodžiai bus išpilti į vandenyną
tai bus nesibaigianti malda
pramaišiui – verksmas ir kliedesys
tai bus nuostabus farsas be mūsų.

Ir šįkart Dievas
it užuolaidas atitrauks debesis
žiūrės žemyn
ir mumis didžiuosis.

 

Kiauras absurdas

Dievo mirtis yra niekis
Nietzsche's mirtis yra niekis
tavo mirtis irgi bus niekis
visa yra niekis.

Niekis yra šiandienos klaidos
rytojaus – irgi niekis
niekis yra mane žudanti cigaretė
niekis yra mane žudanti meilė
niekis yra mane žudantis išsiskyrimas
poezija irgi yra niekis.

Niekis yra Dostojevskis, Kafka, Camus
niekis yra mane užliejanti atmintis
niekis yra mane skandinanti politika
niekis yra kvėpuojantys žmonės, nors mirę.

Niekis yra išsinerti iš savo kūno.

Niekis yra Jeseninas, Granelis1, Blokas
Šamugija2 irgi yra niekis
niekis yra vienatvė, vynas ir degtinė
niekis yra mano tėvo komunizmas
niekis yra mano beraštis mokytojas
niekis yra Tristano Tsara dadaizmas
ir Marinetti futurizmas
Noamo Chomskio anarchizmas irgi yra niekis.

Niekis įveikia trejybę (Kerouacą, Ginsbergą, Burroughsą)
ir Charlesą Bukowskį
niekis yra Che Guevara ir Marilyn Monroe
niekis pumpuoja nuobodulį ir vis gyvastingas
niekis yra šis dūsuojantis eilėraštis
ir kiekviena minutė be tavęs yra niekis.
Niekis, niekis, niekis.

 

Mini poema apie mane, tave, Nobelį ir, žinoma, apie Dievą

Mano veiksmai neturi jokio tikslo
Netenku savivokos
(jei tik, žinoma, išvis ją turėjau)
Netenku gebėjimo logiškai suvesti galus
Daiktai praranda kietą būvį
Virsta lipniais skysčiais
Mano kambarys jau primena siurrealistinius paveikslus.

Dieve! Tu, kurs visad teisus,
Kurs visad iš vandens išlipi sausas
Kam šis farsas? – Nukryžiavimas
Argi viskas ir taip neaišku?

Bėgu
Krentu
Dairaus ištiestos rankos
Kurios nė ženklo
Tavęs irgi neregėt
Tad keliuosi ir bėgu.

Jaučiu, kad pasitikėjimas apleidžia mane
Kad baimė tūno mano akyse
Kad sunku išsitekti savo kūne
Nepaisant to, dar neprasipyliau –
Pernelyg nuobodu ir banalu
Žinau, kad kada nors parašysiu postegzistencialistinį
romaną
Už kurį duos Nobelį
Tapsiu pirmuoju Nobelį gavusiu gruzinų rašytoju
(jei tik Pata Šamugija manęs neaplenks)
Sulauksiu daug pasipiktinimo
Visi Gruzijos rašytojai man pavydės
Paskleis tūkstančius paskalų
Kad Nobelį davė politiniais sumetimais
Kad permiegojau su visa komisija
Kad romaną parašiau ne aš
O vienas iš jų etc.
Duos krūvą pinigų
Už kuriuos tau nupirksiu Yamaha
Toli toli nuo čia nusipirksiu namą
Kur nors Fidžyje
Ten ištisas dienas švampsiu žolę
Ir rašysiu romanus ieškodamas savo prarastojo „aš"
Klausysiuos tavęs grojančios Yamaha
Ir jei išdegs, kartais mylėsimės
Būsim viens kitam švelnūs
Kiek atseikėta patenkinti
Ir, žinoma, laimingi.

Vertė gytis norvilas

1 Terenti Graneli (Terenti Kvirkvelija; 1897–1934) – gruzinų poetas.
2 Pata Šamugija (g. 1983) – gruzinų poetas.

Komentarai  

 
#1 a.d. 2014-02-09 21:18
Nepasakyčiau, kad viskas yra tik niekis: net dėl kai kurių mažmožių norėčiau išgyventi antrąjį gyvenimą, o ką jau kalbėti apie galimybę gėrėtis tekančia saulele, slyvos, vyšnios ar obels žiedeliu, paukštelių giedojimu ir kitokiais gamtos duotomis gėrybėmis, o ir baisenybėmis, kurių niekaip nebūtų galima pavadinti niekiu... Na, o dėl Dievo požiūrio į Jo paties sukurtą gaminį žmogų, tai nelabai su Juo, Dievu, pasiginčysi: Jo norai, nenorai ir net nenorėjimai ko nors norėti yra, NEKVESTIONUOJAM A /pats Dievas leido mums sugalvoti šitą žodį/ Jo VALIA, kuri, beja, toli gražu ne visada atitinka net menkiausiems logikos mokslo reikalavimams.. . Man eilėraščiai patiko...
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai