Liūdnasis gruzinų burtininkas

b_300_270_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-03-22_nr._3466_PaulsKancheli_CD.jpg

Gruzinų kompozitorius Giya Kanchelis, gyvenantis Belgijoje, dabar dažnai svečiuojasi Rygoje. Neseniai čia buvo pristatyta kompaktinė plokštelė „R. Pauls plays G. Kancheli", išleista fondo „Mūsdienu Mūzikas centrs". Raimondas Paulas su kontrabosininku Andriu Grunte ir būgnininku Mariu Briežkalnu įrašė G. Kanchelio teatro ir kino muziką. Iš „Mimino", „Dvyliktosios nakties", „Karaliaus Lyro", „Ričardo III", „Don Kichoto", „Hamleto". Iš viso – 21 kompoziciją. Lengvos ir emocingos žinomos melodijos naujai suskambo džiazo improvizacijose.
Vienas didžiųjų mūsų laikų simfonistų tik nusišypso, kad daugelis jį žino kaip dainelės „Čito grito" iš filmo „Mimino" autorių.

Pastarąjį dešimtmetį Rygoje jo muzika skamba dažniau nei kur kitur, ją atlieka žinomi muzikantai – dirigentas Maris Sirmajis, smuikininkas Gidonas Kremeris, bosas-baritonas Egilas Silinis, „Xylem trio", valstybinio akademinio choro „Latvija". Latvių klausytojai mėgsta šią jaudinančią muziką, o jos autorių vadina liūdnuoju burtininku. „Maris Sirmajis diriguoja, kas parašyta mano natose. Gidonas Kremeris groja, ką esu parašęs. Na, o Raimondas Pau­las ir „Xylem trio" groja ne taip, kaip užrašyta natose, bet dar geriau!" – juokiasi kompozitorius. Taip jis įvertino atlikėjų talentą improvizuoti, o naująjį albumą vadina vienu reikšmingiausių.

Su R. Paulu G. Kanchelis susipažino tada, kai džiazą transliavo tik užsienio radijo stotys. Sovietijoje tokia muzika buvo nepageidaujama, vadinama pavojinga. G. Kanchelio nuomone, svingas pradėjo įsiūbuoti komunistinės santvarkos pamatus. Tačiau išgirsti džiazą gyvai nebuvo jokių galimybių. „Vėliau, atšilimo laikais, į Tbilisį atvažiavo R. Paulas, ir aš pirmą kartą gyvenime gyvai klausiausi muzikos, kurią taip mėgau, – duodamas interviu Latvijos dienraščiui „Diena" prisiminė G. Kanchelis. – Nuo to laiko esu susižavėjęs R. Paulu. Metams bėgant, jis tapo kito žanro muzikos meistru, tačiau aš su didžiausiu malonumu ir šiluma prisimenu dienas, kai jis buvo dar visai jaunas – prieš daugiau nei 50 metų."

Klausytojai G. Kanchelio simfoninės muzikos ekstremalius kontrastus, kur monumentalų garsą pertraukia ilgos pauzės, sieja ir lygina su kalnais, jų viršūnėmis ir bedugnėmis. Kompozitorius juokauja: „Manęs taip dažnai apie tuos kontrastus klausinėja, kad galų gale sugalvojau visiškai paprastą aiškinimą. Kai jaučiu, kad klausytojas gali užmigti, pasirūpinu, kad miegai iškart išlakstytų. O po to vėl ateina momentas, kada galima leisti jam pasnausti..."

Iki šiol G. Kanchelio darbo įrankiai –­ geras pieštukas, geras trintukas ir gera liniuotė. „Štai taip ir sėdžiu."
„Gyvenu Belgijoje, bet čia jaučiuosi tarsi kūrybos namuose: kalbos nemoku, bendrauju mažai", – prisipažįsta kompozitorius. Į Rygą jis netrukus vėl sugrįš. Michailo Čechovo rusų dramos teatre bus statomas spektaklis „Chanuma" („Piršlės išdaigos"), kur skambės jo muzika. Pirmasis „Chanumą" pastatė garsus gruzinų režisierius Robertas Sturua. Tbilisyje ją pamatė Georgijus Tovstonogovas – pastatė tuometiniame Leningrade. Spektakliui Odesos muzikinės komedijos teatre G. Kanchelis buvo paprašytas sukurti dar kelis vokalinius numerius – po to „Chanuma" buvo statoma dar 70 kartų visoje Sovietų Sąjungoje, taip pat ir Kauno muzikiniame teatre.

Anksčiau daug G. Kanchelio muzikos dirigavo Valerijus Gergijevas. 2008 metais kilus Rusijos ir Gruzijos karui, jis su orkestru atvyko į Cchinvalį ir surengė koncertą žuvusiems osetinams atminti. Po to G. Kanchelis „Radio svoboda" sakė, kad tokio masto muzikui būtų derėję koncertą skirti ne tik osetinams, bet ir gruzinams – tai būtų normalu. Reaguodamas į karo veiksmus Abchazijoje, G. Kanchelis parašė opusą ir jį dedikavo karo aukoms –­ abchazams ir gruzinams. Pavadino „Wingless" („Besparniai"), turėdamas omenyje jau­nus žmones, nespėjusius išskleisti sparnų. Nuo to laiko V. Gergijevo santykiai su G. Kancheliu atvėso.

„Šiandien 20 procentų Gruzijos žemės yra okupavusi Rusija, – kalbėdamas jaudinasi kompozitorius. – Gruzinai iš ten išvaryti. Tačiau ten visada buvo Gruzijos žemė. Dar gerokai prieš 2008 metų karą Rusija ten ėmė dalyti gyventojams Rusijos pasus. Ką tai reiškia?! Suverenios valstybės teritorijoje dalija Rusijos pasus? Nuo to viskas ir prasidėjo."

Į ateitį kompozitorius žvelgia pesimistiškai. Pasak jo, labai daug kas krypsta į bloga, o daugelio blogybių šaltinis –­ religinis fanatizmas.

Parengė Audrius Musteikis

Komentarai  

 
#1 Orakulas 2014-04-02 11:00
Kažkada, dar sovietmečiu, teko su Gija Kančeliu susitikti ir net persimesti keletu žodžių. Labai mielas ir išlaikytas žmogus. Jo muzikos taip pat teko groti. Įspūdinga, emocionalu.
Cituoti | Siūlau šalinti
 

b_250_347_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-03-22_nr._3466_2014-03-22_nr._3466_virselis.jpg

2014-03-21 nr. 3466

„Venera kailiuose“ (rež. Romanas Polańskis)Medūnas. Metai
De profundis


Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai