Medūnas. Metai

„Gerai, gerai, ne."
Iš posėdžio redakcijoje


Medūnas

METAI

„Mes norim šventę švęst!"
Kažkur girdėjau

„Kaimo girtuoklius trauks iš alkoholizmo liūno."
Naujienų portalo straipsnio antraštė

Pavasario linksmybės

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą,
Bet svietas dėmesio anei menkiausio nekreipė –
Žadintuvai juos budindavo, o ne kažkokia saulė,
O šviesos pritrūkę, tik jungiklį spusteldavo.
Putodams sniegs jau prieš mėnesį visur į nieką pavirto,
Nes keisti dalykai sviete dėjosi, ir žiema neretai
Vėlyvo rudens ar ankstyvo pavasario vaizdą sudarė.
Stirnos su šernais iš šalto pašalio traukės,
Bet be reikalo, nes kelioms dienoms prabėgus,
Kažkokia šeimyna kepsnius linksmai pasigardžiuodama dorojo.
Musės ir vabalai mus jau vargyt vėl pulkais susirinko,
Bet tą pačią sekundę prie musgaudžio vargšės smarkiai prilipo,
Irgi vabalai chemikalų pauostyti dovanai gavo,
Ir baigėsi musėms ir vabalams pavasario linksmybės.
Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas,
Ir jau būtų gaspadoriškai lizde tarškinęs snapą,
Bet kur patarškinsi, kai lizdo anei kvapo neblikę,
O jo vietoj lėkštė didžiulė metalinė kabo.
Krūmus ir girias visokios ošino dainos,
„Toniesh" ar „niepatoniesh" niekaip neapsispręsdamos,
„Aš tave myliu galbūt labiau" abejodamos,
Ir kitokios iš miesto su šašlykais atsivežtos,
Įvairiais šūkaliojimais ir keiksnojimais riebiais palydimos.
Žvirbliai su vaikais žodžius girdėdami tokius:
„Tepadeda, – tarė, – tai vargšai giminei pons Dievas."
Tu, niekings žmogau, mokykis čia pasikakint,
Kai tau kartais prireikia prisilakt kaip paršui,
Važiuok į kaimą ir elkis ten kaip koks glūpas,
O grįžęs kitą dieną miestan trūbyk aplink,
Kad kaimiečiai kaip laukiniai sau elgiasi
Paveikslui, tik geria, šūkauja paleistuvaudami keikias,
Ne taip kaip tu, tūlas miesto žmogus kultūringas.
Taip sumišai besilinksminant, štai ūžims pasikėlė
Ir tuojaus erelis rėkaudamas pasirodė,
„Tič, – tarė jis, – pulkai susirinkę, liaukitės ošti",
Bet toliau nebkalbėjo, nes akmenį parlekiant pamatė,
O nuskrisdamas dar ir ašarojantį žmogų pastebėjo,
Laikrodį meistraujantį ir greitais judesiais bandantį
Rodykles atgal pasukti ir kažin į kokius
Laikus buvusius su visa Lietuva greičiau pargrįžti.

Vasaros linksmybės

Čia, skaitytojau miels, identiškai viskas vyksta,
Tik kad metų laikas pasikeitęs yr į vasarą.

Rudens linksmybės

Čia, žinokis, vėl tie patys dalykai dedasi,
Nors ir vėsta oras, bet anokia bėda –
Rudenį lauke pabuvus, vėliau vidun einama.

Žiemos linksmybės

Sniegas visus namo prie radiatoriaus suvarydams,
Netrukdo ir toliau linksmybių pavasario tęsti.

„Venera kailiuose“ (rež. Romanas Polańskis)
„Venera kailiuose“ (rež. Romanas Polańskis)

b_250_347_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-03-22_nr._3466_2014-03-22_nr._3466_virselis.jpg

2014-03-21 nr. 3466

„Venera kailiuose“ (rež. Romanas Polańskis)Medūnas. Metai
De profundis


Loading

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai