Konstantinas Gaitanži. „Golden sunrise". Iš galerijoje „Meno niša" (J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius) iki liepos 8 d. veiksiančios K. Gaitanži parodos „Sala".

b_600_434_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-07-04_nr._3481_golden_sunrise.jpg

„Šios parodos idėja gimė naršant internete, ieškant saugiausios teritorijos gresiančio naujojo pasaulinio karo akivaizdoje. Sala gali būti izoliacijos, sąmoningai arba nesąmoningai pasirinktos vienatvės vieta. Robinzonas, išmestas jūros į negyvenamos salos krantą, galiausiai paverčia savo nelaimę susitaikymo su savimi galimybe. Fizinė izoliacija leidžia įveikti egzistencinę vienatvę ir nesaugumo jausmą. Sala yra kalėjimas, bet šios ribos skiria nuo išorinio chaoso.

Kita vertus, sala yra populiari sielos metafora. Ribotas mikrokosmas prieš begalinį makrokosmą. Toli į pietus nuo Naujosios Zelandijos yra Kempbelo sala, garsi tuo, kad joje auga vienišiausias pasaulio medis. Sala yra vieta, į kurią traukiasi pralaimėjusieji. Šventosios Elenos sala Bonapartui."

Konstantinas Gaitanži