1912 02 05 – 2014 06 25

b_200_261_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-07-04_nr._3481_vengris.jpg

Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu praneša, kad birželio 25 dieną, eidamas 103-iuosius metus, Vilniuje mirė Antanas Vengris – literatūros tyrinėtojas, vertėjas, teatrologas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1940 metų.

Antanas Vengris gimė 1912 m. vasario 5 d. Deglėnų kaime (Pasvalio r.). 1933 m. pradėjo studijuoti lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete, lankė Balio Sruogos vadovaujamą Teatro seminarą. Studijas baigė 1940 m. Vilniaus universitete. 1935–1940 m. bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje", kurios iniciatyva išėjo pirmoji A. Vengrio knyga apie režisierių Kastantą Glinskį. 1939 m. persikėlė į Vilnių, mokytojavo. 1945–1953 m. dėstė lietuvių literatūros istoriją Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, dirbo Grožinės literatūros leidykloje. 1953 metais A. Vengris buvo suimtas ir nuteistas 25 metams lagerio. Tremtyje Kuibyševe išbuvo iki 1954 metų. Grįžęs iš tremties, 1956–1971 metais dirbo žurnalo „Meno saviveikla" redaktoriumi, buvo žurnalo „Kultūros barai" vienas steigėjų ir redaktorius. 1971–1984 m. dirbo Istorijos instituto Menotyros sektoriuje.

Išleido studijėlę „Kastantas Glinskis. Iki trisdešimties metų darbo scenoje" (1937), vėliau išplėtotą į monografiją (1965), studijas „Lietuvių teatras 1918–1929 m." (1981), „Vincas Krėvė-Mickevičius teatre" (1981), „Liudas Gira teatre" (1987), „Lietuvių valstybinis akademinis dramos teatras 1957–1970 m." (1987), apybraižą apie aktorę Oną Rymaitę „Nemuno mergaitė" (1990), teatrologinių raštų rinkinius „Iš praeities ir dabarties" (1992) ir „Teatro pašauktieji" (1996), lyrizmo ir lengvos ironijos persmelkto stiliaus atsiminimus „Svajonės ir klajonės" (1999).

Paskelbė per 400 straipsnių teatro ir literatūros klausimais (apie K. Donelaitį, A. Straz­dą, A. Baranauską, Lazdynų Pelėdą, J. Janonį ir kt.), išvertė M. Lermontovo, I. Turgenevo, M. Gorkio, F. Schillerio, B. Pruso, H. Sienkiewicziaus, W. Reymonto kūrinių. Parengė J. Mačio-Kėkšto „Poeziją" (1948), A. Baranausko „Anykščių šilelį", K. Binkio „Poeziją" (abi 1949), A. Strazdo „Raštus" (1952), sudarė straipsnių rinkinį apie įžymiuosius lietuvių, rusų ir kitų užsienio šalių režisierius „Teatrinės minties pėdsakais" (1–2, 1969, 1982), parengė amžininkų atsiminimų knygą „Petras Kubertavičius" (1970).

Antanas Vengris už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką šimto metų jubiliejaus proga buvo apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk" vertėjui.

Lietuvos rašytojų sąjung