Joana Gimberytė-Juronė. Bodis, klepas ir sifonas

„O kur Alfredas Blaivininkas?"
Iš pokalbių redakcijoje


Tai, kuo kvėpuojame

„Mada nėra kažkas, kas egzistuoja tik drabužiuose. Mada yra danguje, gatvėje. Ji susijusi su idėjomis, tuo, kaip gyvename ir kas vyksta aplinkui."

Coco Chanel

Mada (pranc. mode iš lot. modus –­ matas, būdas, taisyklė, paprotys, forma, apribojimas) – tai tam tikru laiku visuomenėje vyraujantis stilius (drabužių, papuošalų, kitų aksesuarų, architektūros, maisto, literatūros kūrinių ir kt.), periodiškai pasikartojantis su tam tikrais pasikeitimais ir patobulinimais. Scenografas, interjero dizaineris, mados istorikas ir meno kritikas Aleksandras Vasiljevas teigia, jog mada – tai, kuo gyvename ir kvėpuojame, tik dažnai nė nepastebime. Ar pirkdami maistą teikiame pirmenybę „eco" sertifikatui? Ar rinkdamiesi knygą paisome tik asmeninio skonio ar ir laikraštyje perskaitytų recenzijų? Ar eidami gatve atkreipiame dėmesį į miniatiūrinius šuniukus, kuriuos dauguma nešasi tiesiog po pažastim? Galiausiai – argi interjero šviestuvą renkamės tik pagal kainą? Mada – tai tas neapčiuopiamas faktorius, sąlygojantis mūsų pasirinkimus.

Mada nuo seno buvo gyvenimo būdo dalis, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais išvirto į kažką kreiva ir tarsi nešvaraus. Esą mada skirta tik jaunimui ir tik tuomet, kai kalba pasisuka apie drabužius. O apskritai ir apie juos kalbėti tapo šiokia tokia gėda. Dingo mados, kaip lygiavertės kultūros dalies, suvokimas. Šiandien populiaru sakyti: „Oi, mada nesidomiu." Tą deklaruojantys žmonės, paprastai gana išsilavinę, menkai tesuvokia, jog viskas, ką jie dėvi, valgo ir netgi kokias cigaretes rūko, yra vienaip ar kitaip paveikta mados. Tai, beje, pažodžiui atskleista filme „Ir velnias dėvi Prada". Pagrindinė herojė, stengdamasi įrodyti, kad jai rūpi „aukštesnės" vertybės nei mada, pati to nesuprasdama palaiko senąjį mėlyną – militaristinį stilių. Tokių atvejų gyvenime daug. Jauna rašytoja, teigianti, jog mada – tuštybė, tuo pat metu yra didžiulė bitnikų gerbėja. O žavėtis jais – jaunųjų literatų mada. Iš tiesų reta kam mada neturi įtakotos. Bet šiuolaikiniame pasaulyje tai drovu pripažinti, mat dabar „madinga būti nemadingam".

Mados sričių yra be galo daug – kur kas daugiau nei drabužiai ir šukuosenos. Dailės mada – tapyba, interjeras, dizainas, skulptūra, gatvių puošyba, netgi keramika. Muzikos mada – radijo topai, moksleivių dievukai, vasarą vykstančių festivalių kviestiniai dalyviai. Renginių mada –­ vestuvės, krikštynos, jubiliejai, koncertai, oficialūs ir net politiniai renginiai (tarkime, pastaruoju metu madingi mitingai –­ prancūzai savo kovine dvasia užkrėtė ir Rytų Europą). Literatūros mada – knygos, žurnalai, skaitymai (vis labiau populiarėjantys naktiniai), autoriai ir ginčai dėl klasikos. Technologijų, maisto, studijų, laisvalaikio, augintinių mados etc., etc., etc... Ir kiekviena šių sričių yra verta kalbėti bei rašyti  a p i e.

Vis dėlto yra viena sritis, mūsų buvimui daranti didžiausią įtaką. Tai – gyvenimo būdo mada. Esame karta, išgyvenusi amžių sandūrą, tad turėjome galimybę gyvai liudyti, kaip vienas populiarus gyvenimo būdas keičia kitą. XX a. svarbiausia gyvenimo būdo dalis – kultūra. Koncertai, parodos, baletas, ypatingai – teatras. Pirmiausia todėl, kad tai buvo būdas pabėgti nuo visur įsigalėjusios priespaudos ir konflikto grėsmės. Be kita ko, tai ir būdas kitaip kalbėti apie politiką, aktualijas. Tai, ko niekuomet nebūtum galėjęs pasakyti kaimynui prie stalo, nuguldavo į pjesės tekstus ar būdavo išdainuojama operoje itališkai. Nuo kultūrinio gyvenimo neatsiejamas ir ypatingas estetikos suvokimas. Naminės ir išeiginės suknelės, kelnės, batai, švarkai, netgi kasdieniai ir sekmadieniniai apatiniai. Šis XX a. kultūros ir estetikos išaukštinimas nuostabiai atskleidžiamas Lily Koppel romane „Dienoraštis raudonos odos viršeliais". Dienoraščio autorė Florensa – paauglė mergina –­ kasdien aprašo svarbiausius įvykius ir juos lydinčius išgyvenimus, o „buvau teatre, žiūrėjau Geismų tramvajų" ir „nusipirkau naują skrybėlaitę" tampa taip pat svarbu, kaip ir „įsimylėjau". XXI a. gyvenimo būdo mada – ekologija. Nuo to priklauso ir smarkiai pakitusi estetikos ir grožio samprata. Tiek, kiek seniau buvo reikšmingas skrybėlės bryliaus plotis, dabar svarbu audinio sudėtis ir natūralumas. Pasaulis atsigręžė į gamtą. Viena pagrindinių priežasčių, be abejo, nuolat akcentuojama klimato atšilimo grėsmė. Taip pat –­ skandinavų įtaka pasauliui. Skandinavai yra vieni turtingiausių ir geriausiai besiverčiančių Europoje. Tūlam lietuviui kyla pavydas. Pavydas – noras būti panašiam – noras būti panašiam bent drabužiais ar gyvenimo stiliumi. Grubi mediena, baltos spalvos elegancija, santūri išvaizda, sveika mityba ir minimalizmas – pastarojo dešimtmečio topai.

Į „gyvenimą be mados prisilietimo" net ir norėdami nepabėgsime. Tad bent jau verta žinoti, kaip sako žymus stilistas, „kuo kvėpuojame".

TOP 10 LIETUVOJE:
1. Drabužis – jūreiviškai dryžuotos palaidinės.
2. Skulptūra – Stasio Žirgulio darbai.
3. Politika – neapykanta Rusijai.
4. Spektaklis – OKT „Žuvėdra".
5. Reiškinys – žaliavalgystė,
6. Literatūra – apie Antrąjį pasaulinį karą.
7. Tapyba – Eglė Grėbliauskaitė.
8. Aksesuaras – akiniai nuo saulės „aviatoriai".
9. Veikla – kūrybinės atostogos Nidoje.
10. Simbolis – Agnės Kuzmickaitės drugelis.

Zigmo Pakštaičio nuotrauka
Zigmo Pakštaičio nuotrauka

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai