Donatas Petrošius. Jei sakinys rimuotas, jo Veiknį galima vadinti jotvingiu

Laudacija 2014-ųjų Jaunajo jotvingio premijos laureatui Aivarui Veikniui

Aivaras Veiknys. manipuliacija.lt nuotraukos
Aivaras Veiknys. manipuliacija.lt nuotraukos

Žingsniuodamas balsuoti spėjau taip: šioje kategorijoje aršiausiai kausis Nastaravičius su Stankum. Juokais pagalvojau: o laimės –­ Veiknys. Nebuvau apsisprendęs –­ kuriam atiduoti balsą, vilkau koją už kojos, kad kuo ilgiau truktų tas mano ėjimas – bene nušvis galvoje –­ už kurį? Atėjau pavėlavęs, bet juokai jau buvo pasitvirtinę. Nevėluojančiųjų balsai lėmė, kad vėluojančiojo pajuokavimas telepatiškai taptų nuosprendžiu.

Laikas parodys, kas iš to labiausiai išlošė. Tuos, kuriuos šįkart aplenkė sėkmė, turėtų apimti sportinis pyktis, kurį teisingai nukreipus galima pasiekti dar geresnių rezultatų. O Aivarui dabar – viskas. Pavydėtina atsakomybė: tokiais metais, tokiame rimtame draugystės išbandyme – jotvingiškai garbinga našta. Tačiau ir su našta nėra ko stovėti vietoje, naštą reikia nešti, nes niekas nestovi vietoje, viskas juda, procesas tęsiasi. Kūrybai ramybė kenkia. Visai pritiktų, jei jaunieji poetai jotvingiškus trofėjus išsidalytų patys –­ kad dužtų vazos ir uzbonai. Veidrodžiai. Paukštukai. Mo. Tikiu, kad kažkur sukasi nesustodamos objektyvios girnos – sumala viską; kas netikra – vėjai nupusto. Išbyra tik tai, kas gryna. Po kurio laiko pamatai, kas tikra.

Aivaro Veiknio „Paukštuko liudijimuose" tikrumo įspūdžio tiek, kad truputį suglumsti ir pagalvoji: jei ko ir trūksta, tai pirmiausia netikrumo, tai yra literatūros, legalaus melo, slapstymosi, gražbyliavimo. Bet gal to ir nereikia. Kol kas.

Gyvename tokiais laikais, kai net knygas skaitydamas pagalvoji apie krašto apsaugą. Žiūrim, ką turim: smogiamasis Veiknio eilių knygos rezervas: Odinas, šv. Jurgis, Dievas, daug velnių, daug mirusiųjų, daug poetų –­ gyvų ir visokių. Kiek iš jų naudos? Ar jie bent save apgintų nuo poetinio žodžio maro? Laimei, yra Arnoldas Schwarzeneggeris, žvelgiantis iš veidrodžio kačialkoje. Ir dar svarbiau –­­ daug kartų tėvas, ir su kirviu, ir be. Dar daugiau – motina. Ir lyrinis subjektas – nei karo, nei taikos būsenos –­ kuo daugiau palaidoja artimųjų, tuo daugiau atsikasa atminties. Atmintimi gali užversti kelis pasaulius.

Sunkiausia čia, žinoma, paukštukui iš eilių ir iš antraštės. Ne paukštuko plunksnelėms painių žmogiškųjų egzistencijų slėgis. Ne jam kariauti emocinius žmonių karus. Ne jam lizdą sukti mirusios senelės pataluose. Giedoti giesmes pritiktų, kaip kad moka – dailiai rimuotas – apie kitus gyvenimus, kitais žodžiais. Paskutinysis knygos eilėraštis tam viltingai nuteikia.

Laureato eilėse esama daug nuorodų į tikrą arba susikurtą biografiją. Mokyklinės patirtys, kiemo epopėjos, kapinės, mergaitės, miškeliai – nejučia pradedi ieškoti Elektrėnų žiburių ar bent kaminų. Gal ir teisinga, kad tas miestas taip aiškiai nepersišviečia – Marčėnas (ar kažkas iš jo draugų) jau kada pervadino Elektrėnus į Gerbustaną – Gerbutavičiaus ir Stankevičiaus garbei. Veiknio niekaip nebeįterpsi. Abejoju, ar Vandžiogalos gyventojai labai noriai eitų į referendumą, jei inicijuotume tą miestelį pervadinti Naujaisiais Veikniais?

Juokais prisėdau pažiūrėti į pasaulinį žiniatinklį, gal bent ta lentpjūvė, kurioje Aivaras trejus metus sąžiningai triūsdamas išpjovė daugumą lentų ir dailylenčių šios knygos eilėraščiams, – gal bent ta lentpjūvė kaip nors įamžino poeto atminimą? Suvedus į „Google" paieškos laukelį „Veiknys" garbingoje trečioje ar ketvirtoje pozicijoje (apie lentpjūvę ir paukštukus – nė užuominos) pasiūlo iš batų verčiančią naujovę – „Veiknys ir tarinys". Vadinasi, Veiknys pateko į lietuvių kalbos gramatiką. Vadinasi, penktokai mokomi kiekviename sakinyje rasti predikatinį centrą – Veiknį ir tarinį. Kaip čia taip? Nuo kada? Yra ko pavydėti Veikniui.

Su kuo ir sveikinu, Aivarai, visos Jotvingių premijos komisijos vardu. Nuo šiandien mokyklines lietuvių kalbos taisykles galima papildyti štai tokiu parėdymu: jei sakinys rimuotas, jo Veiknį galima vadinti jotvingiu.

Donatas Petrošius

Komentarai  

 
+4 -1 #9 duetas 2015-05-25 15:20
tokie talentai kaip Alv. Jegelevičius ir Aiv. Veiknys būtų puikus kūrybinis duetas
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 -5 #8 bet 2015-05-25 15:02
Aivarų tokių kaip aivaras mes turime tiek ir tiek, Alv. jegelevičiau.
Nepaaukotų kam? Sunku tamstą suprasti, ko tu taip džiūgauji.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+9 -3 #7 Alv. Jegelevičius 2015-05-22 14:29
Aivaras Veiknys yra tikrų tikriausias poetas - grynuolis, gimęs poetu ir jau dabar jis velka gana stambų ir pakankamai sunkų Poezijos Kryžių... Pavojus, kad jo nepaaukotų kaip kultinio, o jis pats išliktų tuo tikruoju ir veikiančiu mūsų kalbos žodžiu... Džiaukimės, dėkokim ir neburbuliuokim. Turim Aivara ir tapom turtingesni. Ačiū Lietuvai.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -8 #6 ltntc 2015-05-18 17:07
martyna, kad aš nesidžiaugiu, tas, turbūt aišku. petrošius su manimi, turbūt, irgi nesidžiaugia. džiaugiasi su jumis martyna irgi tie, kurie nebūtinai veiknį, bet tokius kaip veiknys prastuminėja. nes lyrika visada lojali lyrikai, bet ir ne tik. ji gali prisitaikyti ir prie nelyrikos, svarbu bemintiškumo pradmenys.
beje, iš to kas skaityta mano ir skelbta čia nelabai kitąsyk yra jo. jei tai pavadinčiau sušvelnintai, tai būtų galima pavadinti ir kolektyviniu darbu. ne kabutėse, bet tiesiogine prasme - buvo ir laikraštis tokiu pavadinimu.
tokio laikraščio jau seniai nebelikus, būtų galima Litmenį pervadint į Kolektyvinį Darbą. šimtapersentišk ai atitiktų tiek reikmes, tiek pareikalavimus, tiek pasekmes.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+10 -2 #5 Martyna 2014-12-02 19:58
o man Veiknys labai patinka. Ir visada džiaugiuosi, kai randu jo eilių
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#4 to ltntc2 2014-11-11 12:52
ar tikrai?
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+8 -7 #3 ltntc2 2014-10-18 16:21
virginija, gelbėk mus nuo veiknio
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+10 -15 #2 ltntc pasikarščiavau 2014-10-18 15:45
Rodos ironijos ir pašaipos čia užtenka. Kita vertus, Man vistiek baisu. Yra kur kas prasmingiau rašančio jaunimo. Kur kas laisviau, ir visokių kur kas galėčiau paminėti begalę.
Kodėl tu Petrošiau nesipriešini klaniniams sprendimams, ar tik pavėlavimas čia kaltas?
Liūdna, kad kad grafomanijos lyderiai, t.y. žymiausieji jų atstovai taip lengvai čiuožia savo žadėtųjų laurų link. Pabaigai-nepaba igai pasakysiu, kad menkas juokas tavo juokavime, Petrošiau - čia nei juokas, nei pranašystė. Tas buvo žinoma ir anksčiau. Aivarą veiknį minėdamas kaip grafomanijos lyderį, turiu mintyje ir tai, kad jis ne tik tokios, atseuit literatūros lyderis, bet ir atstovas bėgantis su šauksmu Ura į priešakines linijas.
Ar nebūta pakankamai toliaregiška pakišti tokiems koją jau žengiant pirmuosius žingsnius, kad likusieji nebūtų tokie drąsūs. Kojos kišimas, aišku kiek suktas veiksmas, norėčiau kalbėti tiesiogiškiau - vėliavnešiams reikia daužyti dantis. Bet norisi, kad bent ši žinutė nebūtšų trinama.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+3 -15 #1 ltntc baisu 2014-10-17 17:33
ne tiek dėl populizmo kiek dėl petrošiaus orientavimosi beprasmės lyrikos link
su kuo ir nesveikinu nes mano pasišlykštėjima s jūsų pjuvenomis
Cituoti | Siūlau šalinti
 

b_250_347_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2014_2014-10-10_nr._3491_2014-10-10_nr._3491_virselis.jpg

2014-10-10 nr. 3491

Jei būtų kiauras...
De profundis


Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai