Rima Juškūnė

2002 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, mokėsi Atviros visuomenės kolegijoje. Nuo 2003 m. gyvena Danijos Karalystėje. Ten baigė danų filologijos bakalaurą, dabar Olborgo universitete rašo magistro darbą apie tarpkultūrinę komunikaciją naudojant interaktyvias skaitmenines medijas.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

Žindymas

minkšta ir šilta šviesa
slystanti mano pirštais antklodės linkis
ant mano vaiko šlaunies
prislopintas tiksėjimas –
šito neprisiminsi
o ir mano kūnas pamirš

tik žalias naktų pigmentas
įsiskverbęs giliau už akis –
toks pilkas toks pilkas
vabzdys

 

ooooooooooooooo

spalvoti kandžių kiaušiniai
yra mano sapnai, pilni
įdienojimų kvapo, sniego, kuris
sunkiasi pro batus ir keliauja aukštyn
lyg pelargonijos kotu:

– apsuk mane, įvyniok
į šiltesnį vėją, nes jeigu Dievo nėra,
kas tuomet surinks mano trupinius, kas kandžių sidabrą –­
tarp pirštų? –

 

Andriui

mano tamsus paveikslas
užslinkęs viršum boružės
slieko baimėj mano
vaiko kraujagyslė akyje:

šitas ruduo toks
panašus į pavasarį
kai pūvančių lapų kvapas
skverbiasi alveolėmis
išsiskleidžiant plaučiams
kai išgirstu
kruviną pakylėjimą viršum
vandens ir mėsos, virš savo
pačios šešėlio, savo
tokio įprastinio kvėpavimo

pasilenk ir susemk
savo buvusio būsto nuotrupas
mėsgalius, vandens balutes ant
žydro nusenusio kavinuko geriam
dabar su tavim švelnią rugpjūčio kakavą
tavo kūnas begėdiškai mėgdžioja
gražiausiuosius mano potėpius, o
tada nueini ten kur niekas į ten
kur esi beveik nepasiekiamas –

 

Iš šiaurės

grynakraujis šiauriečio veidas
suklypsta vos prasižiojus, –
belieka tik išgyventi
rudeninį kalbos irimą
skiemenų mažėjimą
griūtį prielinksnių
galūnių neskaitymą

judu karpydama laiką
autobuso žymekliu: aštuonios stotelės pirmyn, devynios
iki mano sūnų:
jie čiauška svetimas priegaides,
įprasti kalbos aparatai skleidžia girgždesį, peršti smėliuotas akis – paskutines vasaros liekanas
sapno properšoj

 

Sotus ir šiltas

sotus ir šiltas letargas:
pamažu virstu
mados perpučiamu
stiliaus žinynu, vyno
rūsių žinovu:
skystis iš butelio
nealsuoja saule,
sutraukia skrandį į kumštį, –

naktimis blaškausi
po močiutės skrynios oranžerijas
su akmeniu po kaklu –

Komentarai  

 
#2 zenonas 2017-11-12 08:33
šito fotografo nepažystu
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
-1 #1 no 2015-02-13 01:19
nelabai
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai