Pirmoji šilta diena
ir apypiete
iš sniego lieka
tik skalbiniai,
išmėtyti po kiemus,
susisukusios paklodės
ir varvantis vanduo,
balti marškiniai,
plevėsuojantys po
žaliais spygliuočiais.
Iš didžiųjų pusnių
lenda rudenį kritę
dviračiai, mažyčiai dažų
ir metalo atrakcionai,
karuselės
ir laiveliai
ima suktis
saulėje. O vaikai
pastirę per žiemą
ir aprengti, kažkodėl,
kaip seniai, niurna
ir pasilenkę
renčia užtvankas.
Bet toks pavasaris trumpas,
jau penktą popiet –
saulėleidžio žvarba,
tamsa, melsvi televizoriai
blyksi it žaibai
langų stikluose,
kiemai nupilksta,
permirkę šunys loja
į tuštumą. Ten toli,
už javų laukų,
virsiančių gatvėm
ir nuotekų grioviais,
nuo rudens pradingusio
ūkininko kūnas
pasimatys rytoj jo sode
netikėtai
it tulpė.

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas

Agnės Kučinskaitės nuotrauka
Agnės Kučinskaitės nuotrauka