Ieva Pleikienė. „Čiabukai“. Apie nekanoninę knygų architektūrą

b_300_300_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2015_2015-03-13_nr._3512_ciabukai_ir_kt_01.jpg

Menininko dirbtuvė. Nuo seno mistifikuota ir sakralizuota vieta. Kūrybinių paslapčių saugykla. Meno gimdykla. O idėjų dirbtuvės? Tas pats, tik prisitaikęs prie dabarties pasaulio, darinys. Kai konkreti vieta ne tokia svarbi. Kai gyvename ne čia ir dabar, o virtualiose minčių platybėse. Kai žodis svarbiau už kūną ir ne visada tampa kūnu. Ypač mene. Bet kartais išneria iš neapčiuopiamo virtualumo ir tampa, pavyzdžiui, knyga, tokia ne visai įprasta –­ čiabuku. Lietuvių kalba skamba egzotiškai, primena tolimų, mums nepažįstamų genčių žodyną. O viso labo tėra vertimo nesuklastotas chapbook (angl. chapter book – pažodžiui, vieno skyriaus knyga).

Apie ką čia, paklausit. Šiais laikais konkretumas didelė vertybė. Eiti prie reikalo iš tolo seniai nebemadinga. Mąstome ir kalbame raktažodžiais. Taigi, kad viskas paaiškėtų, jie reikalingi du – „Vario burnos" ir Tomas S. Butkus. Jis – šito teksto kaltininkas – idėjų dirbtuvės „Vario burnos" įkvėpėjas ir puoselėtojas, neseniai 500 egzempliorių tiražu pateikęs visuomenei ataskaitą apie vieną iš savo įkūnytos kūrybos sričių – čiabukus. Materializavęs ją stilingai, su prašmatniu, net rafinuotu papras­tumu. Neišduodamas savosios knygos sampratos – tai daiktas, pasižymintis savita architektūra ir turintis paliktą autoriaus kūno atspaudą. Bent prisilietimą. Prie kiekvieno egzemplioriaus. Pavyzdžiui, priklijuojant prie viršelio drobės gabalėlį. Čiabukus pristatantis leidinys sukurtas vadovaujantis tais pačiais principais, kaip kuriami jie patys. Savotiški tai leidiniai. Mažatiražė savilaida, gravituojanti kažkur tarp autorinės menininko knygos ir tiražinio leidinio. Pasižyminti pirmajai būdingu unikalumu ir antrojo architektonika, kai kiekvienas leidybinis elementas yra racionaliai apgalvotas, bet kartu ir estetiškai pagavus. Butkaus čiabukai yra tarsi trijų kelių –­ poezijos, architektūros ir vizualaus meno –­ sankirta. Įdaiktinta poezija. Ir supoetintas daiktas. Ir ne šiaip daiktas, o architektūrinis – erdvės formavimas čia vienas iš esminių elementų. Poezijos pratęsimas daiktiškume ir vaizdo – poezijoje tokiu būdu, kad tai taptų viena. Vizualumas –­ poetinio teksto tektonika, sako Butkus. Žodis tapo kūnu, ir jis daugiau nebeatskiriamas nuo kūno – jie visiems laikams yra viena. Įdomus tvarinys. Autorius pasakoja, kad jo čiabukai dažnai stebina žiūrovus. „Mes nesame matę nieko panašaus", –­ sako jie. Tas neturėtų trikdyti. O ar jūs esate sutikę daug architektų, poe­tų ir meninės pagavos leidėjų viename asmenyje, norisi paklausti jiems pavymui... Ir dar idėjų amatininkų – kaip pats save įvardija Butkus. Negana to, jis dar imasi integruoti ir garsą –­ „Vario burnų" apipavidalinti audioleidiniai – jau ištisas pasaulio modelis, susidedantis iš tarpusavyje koreliuojančių žodinio, vaizdinio ir garsinio segmentų. Jo čiabukus tinka pavadinti leidybiniu ekskliuzyvu – jie skirti susitikimui akis į akį su ypatingu skaitytoju. Tuo, kuris geba skaityti įvaizdintą tekstą ir matyti įžodintą vaizdą. Sako, tokių labai nedaug. Ir gerai, kužda naivioji buitinė sąmonė – ne juokas visą tiražą apklijuoti plaukais, susiūti rankine siuvimo mašina ar apmauti moteriškomis pėdkelnėmis.

Knygos grožio etalonus išmanančiai akiai Butkaus leidiniai atrodo neįpras­tai. Tikras tarpcechinio meno produktas. Šiais laikais sakoma – tarpdisciplininio. Sklandantis kažkur „tarp" ir tuo unikalus. Pripažinimą pelnantis tada, kai priartėja prie etalonų ir tampa suprantamesnis, kaip „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas" („Vario burnos", 2012) ar Ričardo Šileikos „Atvirlaiškiai" („Vario burnos", „Kitos knygos", 2009), pastebėti ir apdovanoti Lietuvos knygų grožio konkurse. Dauguma čiabukų ne tokie. Jiems negalioja etalonai. Tiksliau, nerūpi. Tai gyva kūryba. Vidinis supratimas. Autoriaus žinojimas, kaip turi būti. Laisvė nuo kanonų ir taisyklių. Arba architektūrinio mąstymo perkėlimas į knygos pasaulį. Su poetiniu poskoniu. O gal, priešingai, įvaizdinta ir įdaiktinta poezija su architektūros kvapu. Lietuvos meno ir leidybos terpėje originali dermė. Vienetinė. Gyvuojanti daugiau kaip dvidešimt metų. Pristatyta platesnei auditorijai „Vario burnų" išleistoje knygoje „Čiabukai" (2014).

b_600_480_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2015_2015-03-13_nr._3512_ciabukai_ir_kt_02.jpg

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai