Marija MACIJAUSKIENĖ

Vlado Braziūno nuotrauka
Vlado Braziūno nuotrauka

 

Pakeleivingieji

Erdvėje – pražilęs senas sodas. –
Obelys pavargę nuo naštos.

Sukasi Pasaulis ant lentos
Virš gelmės juodos, juodos, dervingos,
Virš griuvėsių miesto. Virš skaldos...

Nieks nepasilenks paguosti...
Virš klampynės kabo miestas,
Iššvarplėjusiais dantim.

Tiktai senas, senas sodas. –

2014 01 25–2014 08 05

 

*

Diena išdžiaustė baltinius
Ant medžių ir ant mano pečių.
Prabėgdama paklausia, ką
Veikiu, o mano vaikai ir daržas...

Nugriaudėja sprogimai
Kely ir širdy, prabėgdama
Diena vėl klausia, kuo
Dabar gyveni? Ar tavo
Sielos barometras dar nesuskilęs,
Dar sveikas?!

2014 05 24–2014 08

 

„Stoties" turgus Kaune

Turgus tarsi katakombos,
Tarsi plėšikaujančių slapti
Urvai?! Paupariuos lyg balandės
Moterys blaškosi, žvilgčioja
Apdairiai... Ar merkia lietūs,
Ar speigas sustingdo rankas,
Jos tartum elgetos būtų be
Ateities. Sąnariai skausmo
Ištatuiruoti; lenkia metai
Pečius. Prakaitas, graužiantis
Gyvastį, rodos, ir – nenudžius...

Skamba prekymečio gongas. –
Diena ant bačkos... Margumynas minios!
Gal ir išsipagirios... Gal... bet

Laikas rikiuoja rūpesčius,
Tarsi vežimų ratus.
Jau kaimui nebereikia kalvio
Nei rimoriaus, nei šienapjūtės
Dainos. Tik prilipdo pakeliui,
Tarsi plakatą prie lazdos,
Apžėlusį dinozaurą.
Modernu! Kur ten, peršoks
Visas sienų kliūtis.
Greit, sako, žirgų nebeliks. –
Mobiliais telefonais per naktis
Skris ir skris, skraidys.
Nieko švento, nei meilės.
Nei sodybviečių grožio,
Nei tyro upių vandens...

Ar skėriai, viską nusiaubę,
Dar triumfuos ir gyvens?!

Bet grįžkim į turgų, kur
Gyvi pinigai, kur paperka,
Užperka ir apgauna, užklijuoja
Banknotais akis.

Vėl besaikis triukšmas
Liejas į šonus, dingsta kas
Tavo, bet jau niekad nebus.

Raičiojas palei kojas apiplyšę tavo
Ir mano vargai.

2014 08 11–12–2014 08 20

 

*

Lietaus tiek daug, taip
Sodriai lyja. Vaikai dar
Taškos sapnuose.
Balčiausia Motina,
Lelija žėrės ir žėri languose
Ūksmingos Lietuvos ir žemės,
Kai laukiesi baisioj tremty,
Kai užrakintos visos durys,
Ir lango nėr, ir paukščio
Nėr, kuris išneštų laisvėn vaiką.

Saugus jis lieka su tavim
Nakty, dienoj ar nebūty.

2014 06–2014 08 12

 

*

Saulė palaisto Žemę,
Šviesa, o tie lašai,
Tartum rūtos žaliuoja.

2014 02 28

 

Vytauto Mačernio ir mano kartai atminti

Tas laikmetis kaip
Drebulės lapai... kaip
Virpanti rasa saulėteky
Virš kruvinų kelių,
Artojų žemės...

Tas laikmetis kaip ežeras,
Kur skendo nenuskendo
Medžiai, kur Meilė buvo
Prirakinta prie Tvoros, prie
Slenksčio, prie vartų,
Prie vyrų Priesaikos, Dainos...
Ir rugiapjūtės, duonos kvapo...

Seniai nėra jau apraudoto
Kapo: buldozeriais suvarė
Į gatves...

Tas laikmetis kaip virpanti
Rasa ant Dabarties raukšlėto veido.

2014 08 16

 

*

Į laukų ir miškų platybes
Ateina vakaras tyliai. Nubraukia
Nuovargio dulkes
Nuo Sielos vartų, pabarsto,
Pasėja rasas... Saulėlydžio
Laukiu, giesmės sidabrinės
Paukštuko ir dobilo balto.

Ant klevo madingojo palto
Jau dėmės raudonos,
Oranžo ir gelsvos...

Ruduo. Alyvos galingas kaip griausmas
Krūmas sapnuoja bãltas,
Mėlynas kekių kekes.

2014 08 10–2014 10 12

 

Remigijus Venckus. „Nežinoma vieta Nr. 14“, 2013
Remigijus Venckus. „Nežinoma vieta Nr. 14“, 2013

Komentarai  

 
+1 #1 Vero 2015-03-22 13:54
Gera poezija. Ypač kur išvengta specifinio, kičinio "moteriškumo" - vien nuo jo kvapo mane purto.(Įyariu, kad Giedrė K. kaip tik dėl to neprasmuko pro sietą). Tas kaip senos obels pavargusios moters "gumbuotas" moteriškumas taip pat nėra pati geriausia šios poezijos ypatybė - ginčijuosi su būsimais komentatoriais. Tai kurgi slypi tos gerosios poezijos paslaptis? Na, vaizduose, kuriuos poetė pajėgė apvalyti nuo minėtų dalykų. Ir jų visai nemažai. Ir pradžioje pacituotasis, ir beveik visų eilėraščių pabaigos - vienų labiau atsainios, kitų ypač stiprios, veržlios. Man imponuoja tokia pozicija. O tada ir tropas drąsesnis, aštresnis, ir asociacija negailestinga.
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai