priimtas Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavime Vilniuje 2015 metų balandžio 10 dieną

Pasaulio žiniasklaida nepraneša gerų naujienų apie konfliktą tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos, nes jų kol kas nėra. Vyksta karas, jam pavadinti ieškoma naujų žodžių, bet tinkamiausių nerandama. Gal ir ne žodžiai svarbiausia, kai Ukrainai tenka ginklu ginti savo nepriklausomybę. Ir ne tik savąją. Visa Rytų Europa, ir ne tik jinai, šiandien yra ginama Ukrainos, tik gal ne kiekvienas įsisąmonino, kokį realų pavojų visai tarptautinei bendrijai kelia šiandienė Rusijos valdžios politika ir jos įgyvendinimo būdai.

Manome, kad šio pavojaus taikai ir demokratijai akivaizdoje vis dėlto svarbūs ir žo­džiai.

Spaudoje skelbiami intelektualų pareiškimai, raginantys valstybių vadovybes, tarptautines organizacijas užtikrinti, kad nebūtų karo, kad „visi jaustųsi saugūs, gyventų draugiškai, gerbtų vieni kitų interesus". Tai teisėti lūkesčiai. Deja, tuose viešuose laiškuose ne visada pasakoma visa tiesa, o kartais ir manipuliuojama ja. Agresijos veiksmai negali būti teisinami jokiais interesais, agresoriaus negalima lyginti su agresijos auka. Kai intelektualų pasirašytame pareiškime tvirtinama, jog „rusų saugumo poreikis toks pat teisėtas, kaip vokiečių, lenkų, baltų ar ukrainiečių", o „kiekvienas patyręs užsienio politikos žurnalistas supranta rusų baimę, kuomet NATO šalys 2008 metais pakvietė Gruziją ir Ukrainą tapti šio aljanso narėmis", iš esmės bandoma pateisinti nusikalstamus veiksmus. Visi tampa vienodai atsakingi ir... neatsakingi.

O juk tai – netiesa. Juokinga net lyginti pernelyg skirtingas kai kurių valstybių geopolitines arba karines galias. Lietuva, rūpindamasi 1990 metais atgauta nepriklausomybe, tapo NATO nare. Ar šis jos saugumo siekis kam nors grasina? Niekam.

Manome, kad intelektualų, meno kūrėjų, tarp jų ir rašytojų, vieši pareiškimai dėl susiklosčiusios taikai labai pavojingos geopolitinės situacijos turi būti itin atsakingi. Demokratinės viltys juose turi būti argumentuojamos kuo plačiau ir pagrįsčiau, gerai suvokiant, kas ir ko siekia visam pasauliui stiprėjančiame konflikte dėl Ukrainos nepriklausomybės ir jos teritorinio vientisumo bylos.

Tikime, kad Europos ir viso pasaulio intelektualai, net atokiai nuo karo lauko Ukrainoje gyvenantys, išgirs mūsų, vienos iš Baltijos šalių, rašytojų susirūpinimą dėl kiekvieno viešo žodžio, tolinančio arba priartinančio grėsmes taikai ir demokratijai.

Lietuvos rašytojai

Rasytoju-sajungos-logo.png