Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė

Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą 2015-ųjų Pirmosios knygos konkursą (eilėraščių rinkinys „Kvėpuoju“).

Jurgitos Bastytės nuotrauka
Jurgitos Bastytės nuotrauka

 

Moterų paslaptys

I

daugiau nieko nėra,
tik kaltės jausmas
galugerkly

šaltis,
surakinęs rankas,
į kaulus įsiėdęs akmuo

net kapo duobėj būtų šilčiau

nors jūs žiūrite –
esu negyva

nors jūs kalbate –
esu negyva

nors jūs liečiate –
esu negyva

išdraskyti viduriai,
iškapotos akiduobės,
tarp kojų plytintis sibiras

ir dar visas gyvenimas man –
prieš akis
nieko neregint

 

II

o visai kitaip,
kai plepame moterys,
brazdindamos žurnalų puslapius
ir kavos puodelius

burdamos iš tirščių,
apiplakame liežuviais
mirusius ir gyvuosius,
visas kitas moteris,
įskaitant pačią save

o visai kitaip –
sukame, ritame, mezgame,
žodžių galiukais kutenam galugerklius
taip, kad neištveriam

ir visos mūsų paslaptys tampa viešos –
kaip joms ir skirta

ir koks malonumas!

 

III

o tada prasideda liūtys,
iš dangaus į žemės gelmes
svyra krūtys,
įsčiose verda lava,
žemės kava

speniai ir akys
tampa tie patys,
žodžiai be garso verčiasi dirvomis ir šlaunimis

skruostai ir vyrai užkaista,
banguojam, siūruojam, kvatojam

gimdom vaikus ir per mus
pačią esmę išlieja pasaulis,
per moterų paslaptis

2013

 

Baimių nugalėjimas

pirmoji para

tiršti klijai užspaudžia akis
ir negaliu atsimerkti
o žinau, iš dangaus jau byra kamanės

kokie tvirti žuvų kaulų klijai
tebeauga plaukai antakiai ir blakstienos
o aš negaliu atsimerkti

saulėlydis blizga prieš susidvejinant
klykčiau

 

antroji para

ko jūs raudat ko raudat
juk tai man gaila savęs
juk tai man

šeriuojasi smakras nors jau nebepastebit
viską uždažėt –
ką gi bandot paslėpti?

o koks vėjas, koks skersvėjis –
vis dar pykstu, neišpūsit – – –

 

trečioji para

plaukai įaugs į burokus viksvas eukaliptus
ir ešerius viso pasaulio jūrose
ko gi verkiat, juk tolstu

kas kad uždengėt užkalėt užbėrėt
aš esu ir dar būsiu, pajusit –
tai aš, nors juk tolstu

atsisveikinat inkščiat
o man nieko iš jūsų nereikia
paleiskit

2009–2015

 

* * *

pirštai įrankiai įnagiai čiuptuvai
kedena visus sutiktus medžius
ieškodami užtrauktukų

nugaros pačios išsiriečia
pasirenka patogiausią poziciją
amžini kūnų rašmenys

sprogimas

2006

 

moters siela

moters siela nesislepia bokštuose anei bažnyčiose
nesipuikuoja tribūnose nespindi karuos
nestato dangoraižių neprojektuoja prekybcentrių
nesiurbia naftos neieško anglies
nelenktyniauja nesimoko mokykloje

moters siela nepyksta iš alkio nešaudo žvėrių
nekasa tunelių neieško tiesiausių kelių
niekur neskuba ir nesiblaško

moters siela – ji laukia
kai suglostai vaikus
vyrui padedi eiti į kovą
į lovą
kai gydai migdai
kai prausi ir prausiesi
kelies
kai eini pasivaikščiot dainuodama
ar lūpas dažai

kai storėji lieknėji meldies

moters siela
talpi ir kantri kaip pasaulis

2014–2015

 

* * *

I

kas yra tai
kas prikelia kūną kas rytą
gaidžiams nebegiedant?

 

II

kiek kartų pradėdavau rašyti
ir vis negalėdavau

tarsi kąsnis užstrigdavo žodis
gerklėj, pirštų galiukuose

o dabar ima tekėti

jaučiu, kaip lengvėja

 

III

kažkada bičiulė pasakė,
kad tai, ką rašau, ne poezija,
ir ji buvo teisi

 

IV

bet kas gi tai, kas gi yra šitas mano kadišas,
mano sielos klykimas vidurnaktį
trisdešimt metų

vėl ir vėl prasimerkiant
lyg tai būtų vakar

 

V

bent dabar išsiskalbt paklodes,
kad išbaltų šitos senos kiaulystės

2014

Komentarai  

 
#13 rašyk 2016-07-04 00:34
vai rašyk
moterėle
apie save
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+5 -2 #12 žvilgsnis 2015-10-01 21:52
Spręsdamas apie eiles iš veido bruožų kažkas bando sugalvoti iki šiol neatrastą lit. kriterijų ir tyrimo metodą poezijai patikrinti.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -3 #11 Klodas 2015-07-24 12:15
Tai emocija „ko jūs raudat ko raudat / juk tai man gaila savęs / juk tai man“ – tai irgi šelmiškumas, kuris savaime nėra blogas, turi vitališkumo kibirkštį, kuri gali įžiebti aukurą, bet gali sukelti ir gaisrą. Laikas parodys. Destis „ir dar visas gyvenimas man – / prieš akis / nieko neregint“ Todėl skaitant kūrybą svarbu ir kūrėjo veidas, kiek jis atspindi žmogaus vidinį pasaulį. Į tai reikia žiūrėti akimis, o ne jausmine nuotaika.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+7 -1 #10 vardas 2015-07-24 10:29
Būtų gerai, kad kalbėtumėte apie kūrybą, o ne apie fizines žmogaus savybes. O tai dabar kai kas labai nori pats eksponuotis ir iš kito šaipytis. Eikit kitur - ten rasit sau į kompaniją Šalčiūtę, grigaitį ir kitus pridurkus.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -4 #9 crane dances 2015-07-23 15:11
Tu išgėrei upes, tu suvalgei alsuojantį karštį
kai sausra šėlo šlagerių valty tu atėjai
ir parimus ant prakaituotų valdovo pečių
savo debesų ašaromis ėmei skalbt paklodes

Nes norėjai apsilpti išnykimu
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 #8 Aleksandras 2015-07-23 14:39
KloduiKlodas citata:
Pranai, nuotraukoje jos veido bruožai labiau šelmiški, nei poetiški. Neatsitiktinai, jos moterų paslaptys - daugiau nieko nėra, tik kaltės jausmas
galugerkly...


kokių tik žmonių ant (virtualiojo) svieto nėr.
Ačiū ir už tai, Klodai :)
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -3 #7 Klodas 2015-07-23 12:47
Pranai, nuotraukoje jos veido bruožai labiau šelmiški, nei poetiški. Neatsitiktinai, jos moterų paslaptys - daugiau nieko nėra, tik kaltės jausmas
galugerkly...
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+2 #6 Aleksandras 2015-07-23 12:08
nbd ekstazuojančiam citata:
aleksandrui

gaila, bet aš nepranas.

leksandrai, aš ne pranas, eksandrai.
sandrai, aš ne pranas.

ar supratai?
ačiū tau už tai.


kokių tik žmonių ant (virtualiojo) svieto nėr.
Ačiū ir už tai :)
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+1 -6 #5 nbd ekstazuojančiam 2015-07-22 14:06
aleksandrui

gaila, bet aš nepranas.

leksandrai, aš ne pranas, eksandrai.
sandrai, aš ne pranas.

ar supratai?
ačiū tau už tai.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+5 -2 #4 Aleksandras 2015-07-16 10:39
Pranai, būkit žmogus, nebeskelbkit po kas antru įrašu savo individualių ekstazių.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+6 -4 #3 to ačiū 2015-07-11 01:09
nes kokteilis ir tiek.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+9 -6 #2 ačiū nereikia 2015-07-10 18:20
tikrai, ko gero bičiulė buvo teisi, vargu bau čia poezija - sakyčiau filosofiniai pamąstymai apie gyvenimą. Vieną kartą perskaitai ir ačiū.
Labai teisus a.a. V.Šimkus dar XX a.pabaigoj pastebėjęs, kad jaunųjų poezija labai neįdomi. Nuobodi.
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
+10 -5 #1 tai 2015-07-10 16:35
dar vienas kokteilis iš įvairių. spenynas.
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Loading

Festivalis „Vaidiname žemdirbiams 2018“

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai