...žmogus labiausiai panašus į save, kai valgo, nors daugelis ir maskuojasi...

...reportažas iš visaliaudinės šventės: „Visi šypsosi, nė vieno liūdno veido!“ Taip ir maniau, kad manęs ten nebuvo...

...nedalyt sau jokių įžadų, jokių priesakų; neįtikėti ženklais ir pranašystėmis; nepasiduoti prietarams, nesiaiškinti sapnų; negerti brendžio – nebent daugiau nieko nebūtų...

...kai kurie priesakai man nesuvokiami; pavyzdžiui „negeisk“; tarkim, „nevok“ man aišku, kaip tai daroma –­ geidi, bet nevagi; o štai „negeisk“... Girdėjau, kad pasitreniravus galima ir negeisti, tik sunkiai tai pasiekiama; žodžiu, kol kas nevogti galiu, o negeisti –­ prabočykit...

...perskaičiau knygos pavadinimą „Šiuo­laikinės poezijos problemos“ –­ įdomu, kas tai galėtų būti? Bet atsiversti bijau...

...jūs klausiate, kodėl „išsiskėtęs vyras“ ne toks išsiskėtęs kaip išsiskėtusi moteris? Nu, aš nežinau... nežinau, iš kur tokie klausimai jums į galvą ateina...

...matau, kad žmogus (homo sapiens) apie save per daug geros nuomonės; nežinau, ką daryt; gal rašyt?..

...o kitam gražu, kai negražu...

...pasižiūri – žmogus galėtų būti moks­lininkas, daktaras, kosmonautas, parašiutininkas, bet ne – menininkas; taip keista, kad net jaukiasi protas...

...viename fantastiniame romane apie ateitį pardavėjas-automatas sako: „Mūsų taisyklė – pirkėjau, būk atidus!“ Atrodo, kad ta ateitis jau atėjo...

...seguosi saugos diržą, sėdėdamas ant galinės sėdynės, sakau: „Kai galiu, visada laikausi taisyklių“. Romas sako: „Ir visada gauni dziundziulei*. Aš niekada nesilaikau ir dziundziulei duodu kitiems.“ Kuris iš mūsų „daro gyvenimą“?..

...dabar kardais ir vėliavomis mosuojama kabinetuose; ir tas „dabar“ jau seniai...

...vietoje gerai žinomo geriau vartočiau „nemalk blėnių“; yra bandančių sakyti „nemalk vėjų“, tačiau „blėniai“, manau, geriau; bet eufemizmai vis dėlto bejėgiai; be to, panašu, jog malimas „kietajame“ priežodyje vartojamas jau ne perkeltine, o tiesiogine prasme; žodžiu, nežinau, ką daryti, ne taip, kaip kadaise Leninas ar Černyševskis...

...štai ką sako Stanislavas Lemas, kolegos: „...aš manau, kad kritikas privalo būti gynėjas, ne prokuroras, bet negali meluoti“...

...šlykšti mintis kaip erkė įsisiurbė į protą – skaitau TV programą: „Antrasis pasaulinis karas. Karo priežastys“; ir man vaidenasi, kad priežastis viena –­ karo negali nebūti...

...analogija su „patrankų mėsa“ – „vaizdo kamerų mėsa“...

...dažnai susipykstam, kai neva pasakom ne tai, ką pasakom; arba – kai pasakom neva ne tai, ką pasakom; arba –­ kai pasakom ne tai, ką neva pasakom; sakyk, ką nori – dažnai susipykstam...

...be jokios abejonės, apie kai ką garsiai kalbėti nederėtų, ir čia kaip tik dera pakalbėti apie skonį; kadaise išverčiau ir paskelbiau vieną Prutkovo eilėraštį, kurį dabar dar kartą perverčiau:

Žmogus paklausė snobo,
Ar mėgsta tasai sūrį...
O taip – atsakė šis –
Jis skonį turi.

Tą patį atsakyčiau ir apie nešvankybes, jei tik čia tinka kategorija „skonis“; manau, kad taip; žodžiu, aš mėgstu nešvankybes, jei tik „jos skonį turi“; na taip, kitas koks snobas ims ir paklaus, ar aš pats jį turiu, bet ko iš tų snobų norėti...

...„Orakulo“ portalo skaitytojas klausia, kokį žodį, pasitaikius progai, vartoti: „perdyla“ ar „pirdyla“? Manom, jog priklauso nuo progos: jei mokesčių mokėtojas perdžia, tai „perdyla“, jei pirsčioja – „pirdyla“; kirčiuoti vėlgi –­ reiktų sulig intonacija, nors svarbu ir komentatoriaus kilmė – suvalkietis griežtai kirstų kairiuoju per galūnę, kiti –­ priklausomai nuo išsilavinimo: muzikantai vienaip, šachmatininkai kitaip, bet visi ne arčiau kaip priesagoj; tačiau iš tikrųjų visa tai buvę nebuvę, svarbiausia, jog mokesčių mokėtojas transliuoja pasauliui žinią –­ esu...

...dėl visa ko pasikartosiu – tie rašantys dailininkai dar ir dailinti moka, o gryni rašytojai, tik kitus aprašinėti ir dažniausiai ne dailyraščiu...

...graudu, kad nieko neįmanoma grąžinti, t. y. gyvenimo; net daina tokia yra „laikas tau ne traukinys, niekas jo nesugrąžys“; antra vertus, gal taip ir teisinga; bet vis tiek – vienkartinis mokesčių mokėtojas jaučia kaip ir kokią skriaudą; užjaučiu...

...„persigalvojo“ suprantam kaip „per­sivalgė“, o „apsigalvojo“ – kaip „apsikakojo“; kuklieji nešvankėliai – supratingieji...

... O – Mikalojaus skaitymai 2014 m. Alytaus festivalyje patvirtino – rašyti reikia aistringai...

...kai mokesčių mokėtojas ar šiaip artimas tavo, arba kad ir visai nepažįstamas pacientas bando atmazgyti kokį mazgą ir ilgai krapštosi, tau tiesiog nagai niežti – sakai: „Duok man, duok man, tuoj atrišiu“; tai kitam entuziastui dingojasi, kad jis ir valstybės reikalus kaip mat išnarpliotų – jis ir premjeru galėtų būti, ir bet kokiu ministru, ir prezidento ar prezidentės patarėju, nekalbant jau apie merus, kultūros, sveikatos bei aplinkos apsaugos skyrių vedėjus ir kitokią smulkmę; žodžiu, tai didelė laimė, kad manęs niekas nieko neprašo atrišti, bo aš ir apie Gordijaus mazgą esu kažką girdėjęs...

...ta papų trauka nieko gero apie vyriškosios lyties dvikojus padarus nebyloja; koks prakilnus ir kaip čia tinka tas žodis „byloja“... Ta pačia proga pasakysiu, kad kadaise žodį „prakilnus“ man priminė šviesaus atminimo artistas Algimantas Masiulis; ar jauti, gerbiamas mokesčių mokėtojau, kaip viskas susimaišę – blevyzgos, juokdariai, prakilnūs žmonės ir žodžiai – viskas kartu ir amžina; nors verk...

...man labai nepatinka terminas „programišius“; o jiems – „hakeris“; todėl siūlyčiau – „kiberchirurgas“...