Vieno anoniminio eilėraščio konkursas. IV vieta

 

Sara Poisson. manipuliacija.lt nuotrauka
Sara Poisson. manipuliacija.lt nuotrauka

George’as Orwelas aprašė Coq d’Or gatvę Paryžiuje,
kuri yra tarpeklis tarp aukštų raupsuotų namų, ir
vaiką, kuris ten gainioja apelsino lupeną.
Salmanas Rushdie aprašė tėvą ir sūnų, gatvėje dėvintį
vištiena kvepiantį lietpaltį. Knuto Hamsuno Saulės sūnų
gatvėje nuliūdino konfeti: tai jam priminė snaiges.
Bohumilą Hrabalą pro langus stebėjo žiopliai:
už nugarų kabančios užuolaidos tapo jų spąstais,
kai jiems nusibodo žiūrėti į gatvę.

J. Joyce’as demaskavo aklą Šiaurės Ričmondo gatvę,
namai joje žvelgė vienas į kitą rudais šiltakraujais
veidais,
gerai žinodami, kad juose gyvenama padoriai.
G. G. Màrquezas aprašė Kastejanos alėją Madride,
ir namą joje su pliaupiančiu šviesos kriokliu, šviesą,
tekančią
balkonais, fasadu ir auksiniu upeliu pasukančią
į prospektą.
Hansas Arpas regėjo porcelianines gatves, į kurias įžengė
rožės.
Wody Allenas ėmėsi žodžiais aprašinėti gatvėmis
sklindanti garsą,
nes nepajėgė kitaip šio tapsmo atvaizduoti.

Ch. Baudelaire’as gatvėje atrado meilės malonumą
kankinant.
P. Valèry gatve pasileido paskui tokį poną Testą,
neapkenčiantį
neįprastų dalykų, gyvenimą, dieviškumą ir sėkmę siejusį
su lengvumu.
Daniilas Charmsas regėjo, kaip lengvai į gatvę
viena po kitos pro langus iškrenta senės. W. Szymborską
gatvėje
sujaudino beprotiškas užrašas „Nemindžioti žolės“.
J. L. Borgesas ėjo per miestą su priešu, nekirsdamas
nė vienos gatvės, nejausdamas baimės nei bijojimo
baimės,
nei baimės bijojimo baimės.

Gatvė, kurioje rašau ši tekstą, yra ilgas, saulėtas kiemas
su žemyn rašančiomis paplavų ir šunų šlapimo srovelėmis.
Nesunku perskaityti: gatvės nuolydis verčia nesiliauti
kovojus.
Tenka įveikti žemės trauką kopiant bei priešintis
riedėjimui.
Gatvė yra kreivas, klaidus sakinys: nuolaidus
arba stačiokiškas,
nelygu į kurią pusę jums reikia eiti arba nederėtų eiti.
Gatvėse visada gali matyti ženklų, kurių mažai kas paiso.
Dešinę čia lengva palaikyti kaire. Saulėtą dieną,
kai gatvėje
prieš pat ratus jums išbėgs juodbruvas vaikas,
suprasite, kad gatvė ir žmogus yra panašūs
ir kartais stebėtinai sutampa.

V. Pelevinui gatvės praeiviai, beje, priminė
negiliai plaukiančias žuvis.

Visgi išeiti į gatvę yra vienintelė jums likusi išeitis,
jei neišmokote plaukti.

 

 

Poetinis Druskininkų ruduo 2015
Poetinis Druskininkų ruduo 2015