Lorenzo di Credi. „Moters portretas“ (Niujorko Metropoliteno muziejus)
Lorenzo di Credi. „Moters portretas“ (Niujorko Metropoliteno muziejus)

Rasi mane
Nukištą kampe
Ties išėjimu
Ir laiptine
Ties išvietėm.

Smilium
Ir nykščiu spaudžiu
Vestuvinį žiedą.

Alkūnės išsišovusios –
It nukirstos rankos
Pagal Šekspyrą.

Užnugary spįsta
Dygios šakos
Lapkričio danguj.
Sako, tai mažasis ledynmetis.

Esu našlė
Juodais drabužiais
Taip ar kitaip –
Jau nužydėjusi.

Kaskart
Prisikeliu
Iš pelenų.

Manyje visos moterys
Visų laikų
Net tų, kurie
Dar laukia.

Esu pusnuogė moteris
B klasės filme
Besimušanti į krūtinę.

Esu moteris
Sugniaužta King Kongo kumštyje
Aukštai iškelta virš miesto horizonto
Ir toji, kuri jį suramdo.

Esu ragana
Bjauriai šokanti
Aplink didelį laužą.
Esu toji
Pasmerkta laužui.

Esu turgaus liežuvautoja.
Esu nebylė
Kurios plepalai gurma
Po vandenyno platybes.

Esu imigrantė
Pro plyšį spoksanti
Į gretimą butą.

Esu moteris, suklususi
Prie telefono.

Esu moteris
Susivėlusiais plaukais
Spoksanti į tave
Iš skarmalų gniutulo.

Arba moteris
Vogčia žvelgianti
Į pasaulį
Iš po plačių
Burkos klosčių.

Esu nuogakrūtė moteris
Ant nuspurusio, dulkėto
„National Geographic“ viršelio
Ir toji, „Penthouse“ plakate.

Esu moteris
Padegusi pilį
Ir toji – klykianti, bėganti
Jos koridoriais.

Esu visos beprotės
Užrakintos bokštuose.

Esu tavo priekabi motina.
Esu tavo irzli sesuo.
Esu tavo pamišusi žmona.

Esu pramotė
Atgimusi iš Jameso Joyce’o
Airiško troškinio.

Esu kūdikis
Rožiniu kaspinu
Kuris veržia
Mano trapią kaukolę.

Esu jauna moteris
Gretimam bute
Toji, kuriai viskas
Visada dar prieš akis
Ir ranka pasiekiama.

Tu prasilenki su manim
Kasdien
Metro
Pakeliui į darbą.

 

Iš anglų kalbos vertė Emilija Visockaitė ir Gytis Norvilas