Aistės Jūrės nuotrauka
Aistės Jūrės nuotrauka

 

ganytojas

                   kardinolui vincentui sladkevičiui

gražiai gyveno jis – spartietiškai
(ant sienos Nukryžiuotasis – jam meldės)
be televizoriaus tik radijo taškai
prabildavo kaip ir už lango medis

ir gėlės tos kurias patsai jis laistė
matyt suprasdamas jų gilią šneką
jam atsilygino žiedynų laisve
sukrovę pumpurus beveik iš nieko

ne vien tik gėlės žmogų veidu kūdikio
mylėjo bet ir jo parapijiečiai
kuriems gerumą savyje įkūnijo
suspėdamas visur kur tik pakviečia

dabar čionai muziejus bet vis viena
jis žydi gėlėmis kurias mylėjo
tad galima sakyt – tebegyvena
tenai kur mirt nebeateis eilė jo

 

Aido atminimui

gyvųjų ginčas negražus dėl mirusiųjų –
lai jie ramiai gyvena ten, kur jų vieta,
dar vienas žodis ir... tiktai tyla susieja
su buvimu jų įnoringu lyg vata

ausy amžinoje praamžiaus, kurs išgirsta
maldavimą gyvų pasaulin juos grąžint...
ir vėl
sugrįžta
Aido aidas –
garsą tirštą
išgirstame šalia... išgirstame? kažin...

2015-07-20

 

mes turim susitikt

mes turim susitikt ten kur magnolijos
pusiaukelėj šios Žemės ten kur spindi
prieš saulę sidabrinė lyg iš folijos
ši jūra ir berberiška ir hindi

mes turim susitikt nes tai privaloma
nes mums gamta atkeršys jau nukaršus
nes amžius trumpas o kasyklos alavo
apleistos jų nesaugo šunys aršūs

mes turim susitikt nes neįmanoma
jau buvo prasilenkt nors milijardai
žmonių net neklausys maldos imamo nes
pats Dievas sukuria pats ir suardo

kaip sielos švyti jų veiduos nerimstančios
lyg tūkstančiuos langų atsispindėtų
tiktai neriškit kur sirenos kimstančios
dėl laivo sudužimo niekuo dėtos

 

bite-blioteka

            panevėžio apskrities g. petkevičaitės-bitės bibliotekai

galvojau jog išvysiu susiraukšlėjusią senučiukę – apčich! –­­ čiaudančią nuo dulkių knygų lentynų apsupty ir pasilypėjusią ant kopėtėlių kad svaiginančiame aukštyje išpildytų ne tris norus bet užpildytų skaitytojų form-uliarus Bet pastebėjau kad tai seniai atgyvenusi form-a ir įėjęs pro šiuos rojaus vartus kur tiek daug gražių femme neturėtum būti toks femme-iliarus Nes nepraleidžia šios modernios sienos tokio uvėraus žvilgsnio Tad užuot išvydęs įprastą vaizdą – ach – pamatysi Ulialiumę lyg laumę prie kompiuterio (kuris žinos ir tavo vardą) bei išvysi Annabel Lee paduodančią knygas aidas apie kurias sklinda toli toli Taip toli kad jau vienuolika metų čia suvažiuoja knygiai iš viso krašto Mylintys šią bitę-blioteką be galo ir be krašto
o gabrielė petkevičaitė-bitė dar gyva Ji skraido lyg bitė nuo viešnios prie svečio savo rezidencijoje patenkinta jog gali nejausti gyvenimo naštos ir savo pavargusio kūno turėdama trimitą kaip archangelas kuris pašaukė čia susirinkusius kurti o ne kursti todėl paskutiniojo teismo diena palauks

 

kodėl

kodėl tu atsikeli kai manęs
neužčiuopi lovoje lyg mygtuko
įjungiančio elektrą; jai skirta
gedėti neapšviestuos kambariuos
juose mes nematomi
nusiplėšiame virveles kuriomis
didysis režisierius įgaliojo lėlininkus
mus tampyti
kad kažką sakytume vienas kitam
ir šokinėtume bendrų prisiminimų
parašiutais į žemę iš sapnų lėktuvo
bet nėra tokios vietos
kur lyg tos šalies valiuta galiotų
bendri prisiminimai: veikiau jie mimai
kurie nekalba

 

kol galvojau

kol galvojau apie mėnulį jis dingo
kaip vaikas pasiklydęs kurtinančio
tempo mieste: kur tas tempas jei
neloja kurtai ir kur tai matyta
jei mėnulis lyg adata šieno kaugėje:
dėl jo turėsi išmėžti augėjo arklides
atlikti kitus vienuolika heraklio
žygdarbių ir neklausyti heros kuri
visai ne akla bet užduoda
neįveikiamus darbus kurių
reikalauja laukinė
šios planetos prigimtis

 

mėnulis yra moteris

italų kalba mėnulis yra moteris
o delčia turbūt yra nėščioji strazdanotu
veidu: aš jau du kartus buvau
mėnulyje vaikščiodama kaip su skafandru
jo nepažįstamu kraštovaizdžiu: kartais
tiriančiai pažvelgdavo koks nors mėnulio
gyventojas: išviešintas žemiškasis
pasaulis badyte badydavo akis;
bet juk mačiau ten teiresiją tebų aiškiaregį
pranašaujantį odisėjui nes juk hadas
gali būti ir mėnulyje
jeigu kaip odisėjas gali ten nuvykti
ir sėkmingai išsiklausinėjęs apie tau
artimų žmonių bei savo lemtį
per pačią pilnatį sugrįžti

 

Mykolas Sauka. Be pavadinimo, 2013
Mykolas Sauka. Be pavadinimo, 2013