Dmitrij Gluščevskij. „X failai“: Henkas Mudis užsivelka švarką

Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Tik tingiausieji dar neparašė, kad „X failai“ („The X-Files“) pakeitė šiuolaikinę televiziją. Ir tikrai: juose buvo apjungta „Prieblandos zonos“ („Twilight Zone“) mistika ir film noir estetika; prie jų dirbo komanda scenaristų, atsakingų už svarbiausius pas­tarųjų metų TV projektus –­­ nuo „Bręstančio blogio“ („Breaking Bad“) iki „Tėvynės“ („Homeland“). Žiū­rint iš dabarties perspektyvos, serialas tiesiog privalėjo tapti kultinis. Sausio 24-ąją startavo naujasis jo sezonas. Kaip gyventi toliau?

Peržiūrinėti beveik 152 valandas originalių „X failų“, norint prisiminti, kas nutiko ankstesnėse serijose, aišku, nėra jokios prasmės. Visi svarbiausi siužeto posūkiai gerai žinomi dar iš vaikystės: Skali myli Malderį, CŽV bendradarbiauja su ateiviais, pabaigoje – kažkokia migla. Pats sąžiningai sekiau serialą per TV, ir nustojau tik pasibaigus 7 sezonui, kaip ir visi normalūs žmonės. Kai Malderį pagrobė ateiviai, o jo vietą užėmė T-1000 iš antrojo „Terminatoriaus“ (Roberto Patricko vaidmuo), žiūrėti toliau tapo neįmanoma. Koks sveiko proto žiūrovas išgyvens dėl likimo žmogaus, kuris buvo atsiųstas nužudyti Sarą Konor?

Vis dėlto, nepaisant trūkumų, „X failai“ ne tik sugebėjo duoti pradžią didžiajai daliai dabartinės televizijos produkcijos, bet ir sutalpino savyje stebėtinai daug šiuolaikinės kultūros archetipų. Kaip ir vėliau atsiradusios Josso Whedono „Bafi, vampyrų žudikės“ („Buffy the Vampire Slayer“) atveju, įsimintiniausios „X failų“ serijos bandė formato ribas ir buvo nuoširdžiai autoironiškos. Kai pagalvoji, kur dar galima buvo pamatyti pagal geriausias slešerių tradicijas sukonstruotą istoriją apie name užsidariusią pusiau laukinę šeimą (4 sezono 2 serija) arba Kurosawos „Rasiomoną“ primenantį detektyvą apie vampyrus (5 sezono 12 serija)? „Tvin Pykse“? Nejuokinkite.

„X failų“ sėkmės priežastis – nenuilstamai kartojamas jau Descartes’o suformuluotas principas: „Tarsiu, kad ne geraširdis ir didžiausias tiesos šaltinis dievas, o kažkoks, ne tik gudrus ir apgaulus, bet ir galingas pikto genijus panaudojo visą savo išmonę mane apgauti.“ Todėl, nepaisant vertikalios procedūrinės dramos struktūros, serialo tyrimai niekada iš tiesų nesibaigdavo, bet vesdavo prie vis naujų užuominų. Paskutinė dėlionės detalė visada išslysdavo iš rankų, o atskleidus vieną sąmoks­lą, visada rasdavosi kitas – tik didesnio masto. Galima daug ką išspręsti ir sužinoti, bet gauti atsakymai nieko verti. Ateiviai – geri ar blogi? Ką ir kodėl slepia vyriausybė? Ar Rūkalius yra Malderio tėvas? Velniai žino.

„Tiesa slypi kažkur anapus“ ir „Nepasitikėk niekuo“ – vieninteliai imperatyvai, kuriuos pripažino „X failų“ kūrėjai. Nieko keisto, kad juos įsisąmoninę gerbėjai per daugelį metų sukūrė visą aibę alternatyvių serialo paaiškinimų –­ nuo agentės Skali nemirtingumo iki visai beprotiškos teorijos, teigiančios, jog seriale „Vaikščiojantys negyvėliai“ („Walking Dead“) vaizduojami įvykiai –­ tiesioginis „X failų“ tęsinys. Kai tiesos paieškos tampa obsesyvios, autoriteto netenka ir patys kūrinio autoriai. Matyt, tai ir tapo serialo mirties priežastimi. Nieko nepadarysi.

„X failai“
„X failai“

Tokia paranojiška sąmonė, be abejo, –­ Fokso Malderio charizmos įtaka. Būtent su juo, nepaisant visų agento partnerės argumentų, kiekvienas norėjome tapatintis. Panašu, kad ne tik mes. Serialo kūrėjas Chrisas Carteris interviu yra prisipažinęs, kad kasdien skaitydamas laikraštį randa istoriją, vertą naujos „X failų“ serijos. Tai jis naujojo sezono pradžioje kalba Malderio lūpomis: „X failai“ nustojo egzistuoti, bet mano asmeninė obsesija – ne.“ Todėl neturėtų stebinti, kad jau pirmoje naujojo sezono serijoje vietoje atsakymų į senus klausimus (kas nutiko Malderio ir Skali sūnui? Ar 2012 metais įvyko ateivių invazija?) turime atnaujintą sąmokslo teoriją. Keista tik tai, kad šįkart vis dažniau norisi palaikyti Skali pusę.

Taigi 2016-aisiais „X failai“ atkuriami. Gillian Anderson kiek pavargo ir paseno, o nesiskutęs ir ironiškas Davidas Duchovny be švarko labiau panašus į savo „Nuodėmingojoje Kalifornijoje“ („Californication“) suvaidintą Henką Mudį nei į FTB agentą, kad ir buvusį. Tačiau visi svarbiausi akcentai liko: Malderis vis dar yra aistringas keistuolis, Skali – skeptikė, žymusis plakatas –­ ant sienos. Net jauna ateivių pagrobta mergina – ir ta savo vietoje. Viskas po senovei.

Ar tai reiškia, kad naujas sezonas bus geras? Prisipažinsiu: kol kas didžiausią įspūdį palieka nepasikeitę serialo titrai su Marko Snow muzika. Tačiau aš, kaip ir Foksas Malderis, noriu tikėti.

b_600_337_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2016_2016-01-29_nr._3552_X_Files1.JPG

Loading

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai