Gintaras Bleizgys

Gintaro Žilio nuotrauka
Gintaro Žilio nuotrauka

 

* * *

sulytos pušys – ežerėlis – senosios
druskininkų kapinės kuriose pasiklydęs
1984-aisiais praradau laiko nuovoką nes buvo
taip gražu – apsamanoję kryžiai statulėlės
krentantys ir bumpsintys kankorėžiai ir juokėsi

manęs ieškoti atėjęs dziedulis – ką čia veiki
tarp antkapių vaikeli – ir nuėję
už kapinių į mišką
pririnkom umėdžių pilną terbelę

o rinkdami vis juokėmės nes dzūkai
umėdžių juk nerenka

man tai galima – sakė dziedulis
nes aš ne dzūkas aš iš sibiro – – o šaltą

1995-ųjų sausį
studijuodamas vilniaus universitete
dziedulio palto (kurį
tuomet nešiojau aš) kišenėj
radau sudžiūvusį kaštoną ir kancarą

ir prisiminiau

kai paskutinį kartą
mudu buvome išėję pasivaikščiot – –
sunkiai paeinantis dziedulis iš kišenės
išsitraukė ir prisidegė nuo visų slėptą cigaretę

norėjau sulaikyti jį
ką darote sakiau
rūkyt jokiu būdu negalima – –

dziedulis tik nusišypsojo ir pasakė:

gintaruk
dabar man jau viskas galima –

 

sausio vakaras, 2015

temstant niaukėsi vis labiau
buvau visiškai vienas – –

prisiminiau 1995-ųjų žiemą
kai antrakursis turėjau
tokį didelį krepšį ir kiekvieną penktadienį
(prieš išvažiuodamas į veisiejus)
atsinešdavau jį į universitetą
prikrovęs visokių savo daiktų ir kol vykdavo
paskaitos palikdavau trečiame aukšte tarp kėdžių
prie lietuvių literatūros katedros

niekas jo nevogė
kažin ar iš viso kas pastebėjo
daiktas padėtas į tinkamą vietą – žmogus
įkeltas į savo gyvenimą
vienas

prisiminiau žmones
prisipažinusius apie tuštumą ir vienatvę
skaitant mano eilėraščius –
dangsčiausi rankomis veidą
lyg eidamas prieš pūgą
(man mieliau sakyt – prieš tamsą)
rašydamas žodžius kurie man nepadės – –

– – – – nes aš nueisiu kaži kur palikęs krepšį
veisiejus į kuriuos daugiau nebus prasmės sugrįžti
vienatvės avys baubdamos mane į priekį neša
pro sausio tamsą gaudžia būsimas gyvenimas – –

 

* * *
paukščiai sutūpę ant apsnigto kelio
juoduojančios provėžos –

grįžę iš vilniaus
iš veisiejų į kučiūnus eidavom pėsti
(2008-ųjų lapkritį pasakojo man mama)
kol buvo gyvas senelis – atvažiuodavo
pasikinkęs arklį ir nereikėdavo eiti pėsčiom

dabar mama guli
šalia apsnigto kelio kučiūnų kapinėse
prie savo senelio prie savo motinos
provėžos
kuriomis vis dar einame –

šiandien 2015-ųjų kovo trečia
mano dukrai
suėjo aštuoniolika – jaučiu kaip senstu
kaip mano gyvenimas
lieka praeityje

žodžiai iš pageltusių atminties pergamentų
iš gyvenimo knygos –

iš studijų vilniuje
grįždavom retai (vis dar kalba mama)
kelias atrodė tolimas ir laukinis
žiemą būdavo jau visiškai tamsu – prie kučiūnų
kaukė vilkai – paskui sutikau tavo tėvą – dzūkas
baigęs mokyklą priekulėj – keistas likimas
mėginom gyvent
auginom tave – kai mirsiu kūčiūnuose laidokit
viena kaip jaunystėj – nesibaigiančios
studijos (šypsosi) kažkas matyt lieka
iš viso to mokslo – norėčiau dar susitikti
su tavimi – seneliu – būk geras vyras
žmonai ir rūpestingas tėvas – akimirka tėra
viskas ką čia patirsi – pajuodęs kelias pušyne
staugiantis vilkas – sunkumas toks ant krūtinės
sunki liga tas vėžys bet vis tiek norėčiau gyvent
net su visais tais skausmais – paskutinėm dienom
gal negalėsiu kalbėt – prisimeni kaip buvo tetukei
todėl dabar paklausyk ką sakau – kapą
užsėkit žole juk neprivažinėsi iš vilniaus – žinai
kur visi dokumentai ir popieriai
tvarkykis kaip tinkamas – medeina
tikriausiai pamirš kaip atrodžiau – o ir tu pats

neliūdėk dėl manęs – dievas duos – ir daug ką
paprasčiausiai pamirši –

 

* * *
tik nykios varnos liks kapinėse
mediniai kryžiai ir granito plokštės
šita pušis ir ta
kur nupjauta

ir aš nupjautas
ir manęs nebus čia

jau net nėra – tik stoviu ir tariu
žodžius ir teka juodas
lapkritis ir tuščia

kalbėti sau – išeinančiam – esu
vadinasi jaučiu kaip viskas baigiasi –
švelnus
ir pašaipus lietutis

palydi atsitraukiantį mane į žodžių
sodus kuriuose – kaip rojaus
soduose – išnyksta laikas

žmogus iš molio ir žmogus
anapus molio – kas
yra poezija dabar man? – –
– – – – – – – – – – – –
ramybės prieblanda?
iliuzijos? silpnumas? vaikiški
mėginimai pabėgti? spaudžia
kasdienė monotonija – lietus
vienatvė – nebūtis – nuoga
naktis į mano nuogą sielą veržias –

į kurią pusę bėgu? į kurį save?
lediniai lapkričio žibintai – nuojautos
neapšviestoj pakelėje – – kas man

dabar yra tamsa? kas man
mirtis? ar eičiau
obuoliaut su ja?
kodėl taip greitai
viskas baigias? – –
argi gali baigtis?

anapusybės šukės mano žodžiuose
anapusybės dvelksmas
poezijos (?) dangaus (?) kareivija
negailestingai blyksi pro kiekvieną
raidę – – rašau

ir sulig kiekviena raide –
su kiekviena sekunde
mano laikas baigiasi – –
ir į sekundę telpa tai
kam pabaigos nėra
klejojimas – aklybė – štai granito
plokštėse
be žado blyksi skaičiai –

įleido į pasaulį šį
ir paėmė atgal
įleido – paėmė – prie kapinių
tvoros suplyšus cirko afiša lyg iš anapus
plaikstos – –

rimuot nemoku – nesuspėja rimas
paskui mintį sekt – gyvenimas
nespėja –
norisi gyvent –
gyvent – –

bet štai pakilo vėjas –
reiškia laikas baigti

priešmirtines kalbėjimo procedūras
kurios nepadeda sukurt pasaulio
išgimdyt savęs – trumpyn akimirka
siauryn takelis vedantis
į pabaigą – lyg niekur nieko
lyg visai – nebūta šiam pasaulyje –
akimirksniu
per atmintį praskrieja
visas čia praleistas laikas

kaip lašas kaupiasi ir krenta
vienąkart visiems laikams
atplyšdamas nuo laikančio paviršiaus

taip vieną kartą aš –

taip vienąkart –
dabar –
visiems laikams įrėžtos
į padangę varnos
cirko afiša
gyvi ir mirusieji ir naktis nuoga

per nuogą spiegiančią gyvybę eina –

Komentarai  

 
#3 išsižiojau nesičiaup 2017-06-21 20:31
suplyšus cirko afiša
čia iš anapus plaikstos
žalty tai kur
sielos naša

ponai atleiskit
nepasisėmiau nieko aš
tegu jus velns
ant kupros neš
plukdins nardins
ir vėl išgręš

apniukęs likau
žvilgsnis ges
tai dainiai kur
kas aklą ves
skinu mintis
lyg ramunes :)
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#2 wri de grot 2016-02-10 15:09
sudėjau letenas
sapnuoju kad esu caras dziedulio kišenėje
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#1 wri de gro 2016-02-10 15:01
labai paslaptinga istorija apie dziedulį ir kancarą.
Vertinomas______________________________1.
Vertino: kritikų/adminis tratorių 9.
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai