Kitas numeris išeis rugsėjo 1 dieną. Gerų jums ir mums atostogų

Květa Pacovská: „Kiekvieną dieną stengiuosi pasistūmėti žingsneliu į priekį“

Dailininkė, knygų iliustratorė Květa Pacovská gimė 1928 m. Prahoje, studijavo Prahos menų akademijoje. 1992 m. apdovanota tarptautiniu H. Ch. Anderseno medaliu už indėlį į vaikų literatūrą. K. Pacovská yra išleidusi apie 50 paveikslėlių knygų, surengusi daugybę individualių parodų. Savo instaliacijose, skulptūrose, tūrinėse ir taktilinėse paveikslėlių knygose suaugusiesiems ir vaikams ji tęsia Paulio Klee, Vasilijaus Kandinskio ir Joano Miró estetinę tradiciją. Tai pirmas kartas, kai Vilniaus knygų mugėje lankosi Anderseno medalio, laikomo vaikų literatūros „Nobelio premija“, laureatė. „Minedition“ leidyklos dėka mugėje bus galima įsigyti dailininkės sukurtų knygų. Būtent šios leidyklos įkūrėjas Michaelis Neugebaueris 1990 m. su leidiniu „Eins, fünf, viele“ („Vienas, penki, daug“) išgarsino K. Pacovską pasaulyje.

Květa Pacovská. Iliustracijos knygai „Pelenė“ (leidykla „minedition“)
Květa Pacovská. Iliustracijos knygai „Pelenė“ (leidykla „minedition“)

Jūsų darbai pažadina ir ugdo estetinę intuiciją ir vaikui, ir suaugusiajam. Kiekviena nubrėžta linija ir spalva išreiškia pulsuojantį grožį. Kokia buvo jūsų vaikystė, jos herojai, išmokę matyti gėrį ir grožį?

Vaikystėje mielai piešdavau, tapydavau ir darydavau įvairiausius rankdarbius su savo mylima senele. Taip pat vartydavau gražias knygas mūsų didelėje bibliotekoje. Nežinojau, kas jose parašyta, tačiau įsivaizduodavau, kas galėtų būti rašoma.

Prisiminkite save, kadaise lankiusią paskaitas pas čekų avangardo lyderį, kubistą prof. Emilį Filla Prahos menų akademijoje.

Emilis Filla akademijoje vedė monumentaliosios tapybos studijas, kuriose mokėmės ir dirbome. Paskaitose piešdavome pagal pavyzdžius, vėliau atlikdavome profesoriaus mums duotas užduotis. Jis visiškai neribojo mūsų kūrybos. Pats į studiją ateidavo retai, tuomet susėsdavome aplink jį ir ilgai diskutuodavome apie meną, kūrybą bei gyvenimą.

Kada gavote pasiūlymą kurti knygas vaikams? Kaip susipažinote su Michaeliu Neugebaueriu?

Knygas kūriau nuo vaikystės, o vėliau ir kartu su savo mažais sūnumis kūrėme mažas ir dideles knygas. Tuo metu svarbiausioji mano knyga buvo Karlo Sandburgo „Rootabaga stories“. Tai amerikiečių poetas, savo dviem dukrelėms parašęs knygą. Manau, kad šis tekstas – vienas reikšmingiausių vaikų literatūroje. Tąkart stengiausi kaip tik galėjau iliustruoti šią knygą. Buvo 1964-ieji, knyga išėjo 1965 m. Prahoje, „Albatros“ leidykloje. Su Michaeliu Neugebaueriu („minedition“ leidyklos vadovu) susipažinau vėliau ir esu jam dėkinga už daugelį nuostabių knygų, kurias bendradarbiaudama su juo galėjau išleisti.

Koks Bratislavos iliustracijų bienalės „Auksinio obuolio“, H. Ch. Anderseno medalio ir kitų apdovanojimų skonis? Kaip tarptautinis pripažinimas veikė jūsų kūrybą?

Kuriu knygas vaikams visame pasaulyje, o dėl premijų labai nesuku galvos, nors turiu pripažinti, kad man jos svarbios ir malonios, nes tai darbo vertės patvirtinimas, taip pat kitų pripažinimas, kad tai, ką darai, yra svarbu. 1965 m. Bratislavoje gavau pagrindinį prizą (Grand Prix) kaip tik už minėtos Sandburgo knygos „Rootabaga stories“ iliustravimą.

Květa Pacovská 2010 m. tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Sigutės Chlebinskaitės nuotrauka
Květa Pacovská 2010 m. tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Sigutės Chlebinskaitės nuotrauka

Jūsų knygos publikuojamos visame pasaulyje. Kur yra jūsų sukurtų knygų tėvynė?

Mano knygų gimtinė? Sunku pasakyti. Akivaizdu, kad daugiausia mano sukurtų knygų yra išleista ne Čekijoje, bet Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Vienoje tarptautinėje iliustracijų vertinimo komisijoje, peržvelgusi darbus, pasakėte, kad nematote „naujienų“. Ar situacija pasikeitė?

Galbūt yra naujų srovių, o jei nėra, tai būtinai atsiras, pati kol kas apie jas nieko nežinau arba dar jų neatradau.

Kur semiatės kūrybinės energijos?

Savo kasdieniame darbe. Kiekvieną dieną stengiuosi savo kūryboje pasistūmėti žingsneliu į priekį.

Kūryboje žavitės kontrastu, kokius stipriausius kontrastus patyrėte derindama buitį ir kūrybą?

Didžiausią kontrastą stengiuosi pateikti savo kūryboje – tai galimybė išsakyti savo mintis aiškia forma, tačiau taip pat mėgstu švelnius niuansus, tai galioja ir kūrybai, ir gyvenimui.

Jūsų gyvenimo kredo?

Nepasiduoti.

 

2016-02-16

Klausinėjo Sigutė Chlebinskaitė

Už leidimą publikuoti vaizdinę medžiagą dėkojame K. Pacovskái ir leidyklai „minedition“

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai