Viljamas Šekspyras. Žiemos pasaka (ištrauka)

b_300_298_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2016_2016-04-22_nr._3564-3565_shakespeare.jpg

Viljamo Šekspyro (1564 04 23–1616 04 23) pjesė „Žiemos pasaka“ („The Winte’s Tale“) pirmą kartą buvo išspausdinta 1623 m. „Pirmajame foliante“ („The First Folio“). Nors kritikai ją priskyrė komedijų žanrui, kai kurie redaktoriai pjesę vadina viena iš paskutiniųjų V. Šekspyro romantiškųjų pjesių. Kiti ją priskiria prie „probleminių pjesių“, kadangi trys pirmieji veiksmai prisodrinti intensyvaus dramatiško psichologizmo, o likusieji du veiksmai yra komediniai ir turi laimingą pabaigą. Pjesė buvo populiari, pagrindinių V. Šekspyro pjeses vaidinančių teatrų repertuaruose vis atgimdavo įvairiomis formomis ir adaptacijomis; joje vaidmenį yra atlikęs ir anglų aktorius, dramaturgas Davidas Garrickas (1717–1779).

Publikuojamame pjesės fragmente veiksmas vyksta Bohemijoje, prie piemens, kuris prieš 16 metų rado karališkąjį kūdikį, grytelės. Teksto pradžioje kalba piemens dukra Pražūtė. Ši pjesė į lietuvių kalbą verčiama pirmą kartą. Verčiau iš leidinio, plačiai naudojamo JAV bei Jungtinės Karalystės akademiniuose sluoksniuose ir iš jo – būdami tikri, kad šis leidinys artimiausias „Pirmajam foliantui“ – verčia viso pasaulio vertėjai.

Vertėja

 

Viljamas Šekspyras
Žiemos pasaka
IV veiksmas

4-oji scena

PRAŽŪTĖ
Ištverti negalėdamos glamonių
Šviesiausio Febo (jau nebe mergaitės)
Kur primulės ir rožės – karūna
Imperijos; rūšių visų lelijos,
(Tačiau heraldinė viena). Jų trūksta,
Iš jų nupinčiau vainikus jums, mielas,
Jomis ir vėlei apiberčiau jus.

FLORIZELIS
Kaip? Lyg lavoną?

PRAŽŪTĖ
Ne, kaip meilės krantą jai gulėt ir žaist,
Ir ne lavoną, o gyvų gyviausią
Palaidotą manajam glėbyje.
Paimkite, draugai, gėles, jaučiuosi
Kaip aktorė iš pastoralės meilės.
Ir mano nuotaiką šis rūbas keičia.

FLORIZELIS
Ką bedarytumėt, miela Pražūte,
Kiekvieną mirksnį bus dar tobuliau
Už tai, ką esate padarius.
Kai kalbate, klausyčiau amžinai;
Kai uždainuojat, aš šeimininke,
Kaip perkate, parduodat ir gaminat,
Įsivaizduoju jus; kaip išmaldą
Dalijat; tad prašau, ir darbus savo
Dainuokit dirbdama. Kai šokti imat,
Jūs panaši į jūros bangą tampat,
Kad amžinai tas šokis tęstųs, viską
Jūs darot kaip būdinga jums vienai.
Darbai šlovingai jus apvainikuoja,
Ir karalienė esat jūs.

PRAŽŪTĖ
O Dorikli,
Perdaug jūs giriate mane, jei ne
Jaunystę puošiantis skaistus raudonis,
Veide žaidžiąs nesuteptajam jūsų,
Manyčiau pataikavimu savuoju
Likimą skaudų ruošiat man.

FLORIZELIS
Manau, kad jūs bijoti neįpratus
Taip, kaip ir gąsdinti aš jus. Pašokim!
Man duokit ranką, mylima Pražūte.
Burkuoja poros ir negali išsiskirt.

PRAŽŪTĖ
Aš duočiau priesaiką už balandėlius.

POLIKSENAS
Stebėtinai graži ta iš prastuolių,
Pati gražiausia piemenaitė pievoj
Įžvelgti leidžia daug kilnesnę kilmę
Nei įprastą šiai vietai.

KAMILLO
Jam kalbant, rausta ji – žiūrėkit,
Ji iš tikrųjų ir yra varškės
Bei grietinėlės karalienė.

KAIMIETIS
Ei, muzika!

DORKAS
Bus Mopsa jūsų mylima, česnaką
Lai stveria gerint dvoką iš burnos.

MOPSA
Sumanė! Tai labai laiku!

KAIMIETIS
Tylėkit, šventė reikalauja tik
gerų manierų.
Ei, muzika.

Muzika

Šoka PIEMENĖLIAI IR PIEMENAITĖS

POLIKSENAS
Gerasis piemenie, sakykit, kas tas
Gražusis kavalierius su dukra
Besisukantis jūsiške?

PIEMUO
Doriklis vardas jo yra, o pats
Jis giriasi ūkiu, ganyklom savo.
Tai sužinojau tik iš jo, tačiau
Tikiu juo. Regisi, jog sąžiningas
Jisai yra. Ir sako pats, jog myli
Dukrelę manąją. Ir juo tikiu.
Net pats mėnulis švelniai taip į vandenį
Nežiūri, kaip žvelgia į akis jisai
Dukters manosios, perskaitęs kažką
Jose. O paprasčiau pasakius, regis,
Jų meilė viens kitam tokia vienoda,
Kad pusele tik bučinio ji skirias.

POLIKSENAS
Labai grakščiai ji šoka.

PIEMUO
Ji viską daro taip, bet aš turiu
Tylėti. Bet jei jaunasis Doriklis
Į žmonas ją paims, ji atsineš
Lobius, apie kuriuos jis nesvajojo.

Įeina TARNAS

TARNAS
O, šeimininke! Kad
jūs paklausę būtumėt kromelniko prie
vartų, niekados nešoktumėte, pučiant
triūbai, būgnui mušant, o dūdmaišis
visai net jūsų neišjudintų. Jis
vinguriuoja keletą melodijų greičiau,
nei pinigus skaičiuojat jūs; jis groja
tartum balades prarijęs, ir ausys
besiklausančių visų nulinksta.

KAIMIETIS
Jis pasirodė pačiu laiku. Tegu ateina.
Patinka man baladės, o ypač patinka
tada, kai liūdnos linksmai atliekamos ar
linksmos dainuojamos liūdnai.

TARNAS
Jis žino ilgio bet kurio dainas tiek
vyrams, tiek moterims; jokia modistė
negali taip klientams savo pritaikyt
pirštinių kaip jis dainų. Meilės
gražiausių dainų jisai merginoms turi,
be jokių nešvankybių, o tai retai juk
pasitaiko; priedainiai delikačiausi
patys – ne tokie kaip „griebk taršyk ją“;
ir jeigu kuris nors burna atvėpusia
nenaudėlis bandytų jai šlykštybių
pridaryt, įgrūsdamas į plyšį snapą, jo
dainoje mergina atsakys tik: „Op, man
nieko bloga nedaryk, žmogau gerasis
taip jį ir atstatytų, taip ir suniekintų
su tuo; „Op, nieko bloga man nedaryk,
žmogau gerasis.“

POLIKSENAS
Tai drąsus vaikinas.

KAIMIETIS
Tai jau, tikėkit, jūs kalbate apie vaikiną
nuostabų. Ar prekių neblogų jis turi?

TARNAS
Jis turi kaspinų visų vaivorykštės
spalvų; nėrinių daugiau, nei argumentų
moksliškų nunerti gali advokatai
Bohemijos visi, nors jie atėjo pas jį
urmu; lininės virvelės, vilnonės
virvelės keliaraiščiams, batistas, vėl
batistas – jis apdainuoja juos taip,
tarytum tai būtų deivės ir dievai, gali
manyt, kad jis ne apie marškinius
dainuoja, bet apie angelą, taip jis
rankovę garbina ir siuvinėjimą ant jos
bei kaklo iškirptės.

KAIMIETIS
Prašau tavęs jį atsivesti ir tegu dainuoja
jis.

PRAŽŪTĖ
Tačiau įspėk, kad jokių nešvankybių
nedainuotų mums.

TARNAS išeina

KAIMIETIS
Yra prekeivių, kurie turi tai, ko tu,
sesut, įsivaizduot net negali.

PRAŽŪTĖ
Kad ir nenoriu aš įsivaizduot, gerasis
broli.

Įeina AUTOLIKAS dainuodamas

Tas batistas tartum sniegas,
Krepą varnas juodą tiekia,
Kvepia pirštinės kaip rožės,
Kaukės veidą, nosį puošia,
Vėrinius papuoš kaklai,
Damų menėms – kvepalai,
Kiklikai ir kepurėlės
Aukso – nešti balandėlėms
Ir smeigtukai gryno plieno,
Kad patenkintų kiekvieną,
Pirkit iš manęs, jūs pirkit,
Pirkit,
Kad merginos nepravirktų, –
Pirkit.

KAIMIETIS
Jei Mopsos tik nebūčiau aš įsimylėjęs,
nė grašio negautum iš manęs, bet
pakliuvau aš į vergiją josios, ir mano
duoklė – pirštinės ir kaspinai.

MOPSA
Juos man žadėjai dar prieš šventę,
tačiau geriau vėliau nei...

DORKAS
Jis dar kai ką žadėjo tau, jei žmonės
nemeluoja.

MOPSA
Kad jis už viską užmokėjo jau, ką tik
tau buvo prižadėjęs. Galbūt jis
užmokėjo tau daugiau, taigi dabar
turėsi perviršį jam sugrąžinti.

KAIMIETIS
Ar jau visai, jūs, mergos, pasileidot?
Ar tuoj sijonus užsileisit ant veidų? Ar
jau neliko jokio privatumo? Ar griausit
židinį namų kalbom? Ar apie savo
lovos reikalus tarškėsite viešai visiems
svečiams? Gerai, kad jie tik šnibždasi.
Tad prilaikykite palaidus savo
liežuvius. Tylos!

MOPSA
Jau nutilau. O prižadėjai man šviesios
spalvos kaklaskarę ir porą iškvėpintų
pirštinaičių.

KAIMIETIS
Argi nepasakojau jums, kaip aš buvau
išdurtas ir pinigai visi pasakė man
tiūtiū?

AUTOLIKAS
Ir iš tikrųjų, pone, sukčių juk visur
nemaža, nors ir patiems žmonėms
derėtų būti atsargiems.

 

Iš anglų kalbos vertė Tautvyda Marcinkevičiūtė

„The Riverside Shakespeare“. Textual editor Blakemore Evans, Harvard University, Houghton Mifflin Company, 1974.

Filmo „Angeliškas pokalbis“ (rež. D. Jarman) kadras
Filmo „Angeliškas pokalbis“ (rež. D. Jarman) kadras

Loading

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai