Meno rezidencijos – galimybė kurti kitame žemyne, iš naujo apmąstyti savo kūrybines idėjas, taip pat pasisemti naujų. Jų organizatoriai menininkams parūpina erdvę gyventi, kurti ir eksponuoti savo darbus.

Aktyvi pirmoji Abu Dabio (JAE) dailininkų bendruomenė, veikianti meno inkubatoriuje „Art Hub“, kviečia įvairių šalių menininkus čia gyventi ir kurti, įsitraukti į vietinę bendruomenę, susipažinti su šalies kultūra. „Art Hub“ šūkis – „Gyvenk, kurk, eksponuok“. Čia suteikiama galimybė pradedantiesiems vietiniams menininkams eksponuoti savo kūrinius, rengiami meno festivaliai, o kiekvieną mėnesį (išskyrus Ramadano laikotarpį) pristatomas atskirų šalių menas. „Art Hub“ turi dvi rezidencijas: Abu Dabyje ir Livos oazėje. Pastaruoju metu organizacija plečia veiklą Europoje – steigia rezidencijas Italijoje ir Estijoje. Abu Dabio meno rezidencijoje jau kelerius metus vieši ir Lietuvos menininkai.

Šiais metais Abu Dabyje kartu su Agne Jonkute, Agne Liškauskiene, Židrija Janušaite, Giedre Kriaučionyte lankėsi ir PETRAS LINCEVIČIUS. 26-erių metų menininkas pernai sėkmingai apsigynė tapybos magistro darbą, tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius 2015“ pelnė geriausio jaunojo (iki 35 metų) menininko apdovanojimą.

Septyni nutapyti paveikslai ir iš Abu Dabio parsivežtos kūrybinės idėjos leidžia manyti, kad rezidencijoje laikas praleistas prasmingai. „Mėnuo kūrybiniame procese išties nėra daug. Visų pirma, patekus į kitą aplinką reikia laiko apsiprasti, pajusti vietos ritmą, nuotaiką, o tada jau gali pradėti tapyti“, – teigia Lincevičius. Naujas kultūrinio konteksto kodas ir visiškai kita aplinka menininkui, kurio darbuose ryškus Lietuvos kaimo, etnografijos, gimtinės, istorijos artefaktų klodas, buvo nesunkiai įmenami ir perskaitomi.

Petras Lincevičius prie savo paveikslo „Mėnesio, praleisto Abu Dabyje, dienoraštis“. Nuotrauka iš „Art Hub“ archyvo
Petras Lincevičius prie savo paveikslo „Mėnesio, praleisto Abu Dabyje, dienoraštis“. Nuotrauka iš „Art Hub“ archyvo

Prieš kelionę buvai nusprendęs, ką tapysi, ar, priešingai, leidai vietinei aplinkai ir kontekstui daryti įtaką?

Buvau apgalvojęs. Peržiūrėjau keletą dokumentinių filmų apie Abu Dabį, jo istoriją. Prieš kelionę buvau sumanęs visą tapybos darbų ciklą, tačiau ten po kurio laiko dalis idėjų pasikeitė. Iš pradinių idėjų įgyvendinau tik vieną paveikslą –­ datulių palmę. Pirmosiomis viešnagės dienomis mums suorganizavo ekskursiją į dykumą. Ten praleidome nemažai laiko, palydėjome saulę, kalbėjomės po žvaigždėmis dykumoje. Mums papasakojo apie dykumos svarbą, kaip tai išreikšta vietos tautosakoje. Ši patirtis man paliko stiprų įspūdį. Tai buvo atspirties taškas paveiks­lams, kuriuos reziduodamas sukūriau.

Esi sakęs, kad tapyba tau – darbas: turi būti griežtas grafikas ir nuoseklus jo laikymasis. Namuose tai lengvai įgyvendinama, o kaip Abu Dabyje? Ar lengva visą laiką skirti vien tapybai?

Pirmą viešnagės Abu Dabyje savaitę susipažinome su JAE kultūra. Aplankėme istorinio paveldo kaimelį, istorinius, šiuolaikinio meno muziejus bei galerijas. Tai buvo laikas, skirtas idėjoms generuoti. Laiko pačiai kūrybai turėjome maždaug dvi su puse savaites. Dirbau intensyviai nuo ryto iki vakaro ir praėjus antrai viešnagės savaitei supratau, kad savaitę nebuvau išėjęs į lauką.

Paprastai tapai savo studijoje Užupio meno inkubatoriuje. Šilavoto „Davatkyne“ vasaromis dalyvauji pleneruose, juos kuruoji nuo 2014 metų. Šį pavasarį savaitę gyvenai ir tapei Vinco Mykolaičio-Putino tėviškėje Pilotiškių kaime (Prienų r.). Kuo skiriasi tavo kūrybinis procesas bei rezultatas savoje aplinkoje ir kitame kultūriniame kontekste?

Kūryba namuose, savoje studijoje ir išvykus yra skirtinga. Naujoje vietoje reikia laiko prisitaikyti, susigyventi su aplinka, tad pradžia ne itin produktyvi. Tačiau rezidencijoje būna kitoks susikaupimas, joje atsiriboji nuo daugumos dalykų ir susitelki vien kūrybai.

Ką nauja, pasikeitus aplinkai, pastebėjai savo kūryboje?

Nauja vieta yra nauja patirtis, atnešanti naujų idėjų. Reziduodamas Abu Dabyje naudojau naujus spalvinius sprendimus. Visi tapybos darbai, sukurti Abu Dabyje, yra stilistiškai skirtingi: nuo fotorealizmo iki ekspresyvaus simbolizmo ir abstrakcijos. Pasitelkiau įvairius stilius norėdamas tą pačią idėją perteikti skirtingai. Kiekvienas stilius turi savitą kultūrinį kontekstą. Tam tikra prasme tai atkartoja šių laikų Abu Dabio daugiakultūrę visuomenę.

„Art Hub“ meno inkubatorius Lietuvos menininkams suteikė vietą galerijoje, joje eksponavote darbus, sukurtus Abu Dabyje. Ar Lietuvos menininkų paroda sulaukė susidomėjimo?

Agnė Jonkutė, Židrija Janušaitė ir Agnė Liškauskienė savaitę gyveno ir kūrė dykumoje esančiame „Art Hub“ filiale. Jonkutė tęsė jau anksčiau pradėtą šviesos dienoraščių projektą: tam tikram laikui kaitroje paliko popieriaus lapus, kurie nuo saulės ir smėlio pakeitė spalvą. Keletą jų eksponavo parodoje, ir lankytojai buvo itin sudominti tokio autorės pasiūlyto žiūros taško į jiems kultūriškai svarbius simbolius – saulę, dykumos smėlį. Tačiau daugiausia laiko jie vis dėlto praleido prie tapybos darbų: Liškauskienės dykumos peizažo motyvų skirtingu paros laiku, Janušaitės ekspresyvios tapybos ir kaligrafijos. Giedrė Kriaučionytė vėlė kūrinius iš vilnos. Darbai vietos meno bendruomenei buvo labai įdomūs, kadangi tokios technikos dauguma nebuvo matę.

Kiekvieno mūsų kūryba skirtinga, tad paroda išėjo įvairiapusė. Per Lietuvos meno parodos atidarymą susirinko daug žmonių, kuriems įdomus kitų šalių menas. Jie ne tik įdėmiai apžiūrinėjo mūsų ekspoziciją, bet ir bendravo, klausinėjo, kokį įspūdį paliko Abu Dabis, domėjosi lietuvių kultūra.

Petras Lincevičius. „Rytas Dabrišių sodyboje“, drobė, aliejus, 123 x 170, 2016. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) veikia P. Lincevičiaus tapybos paroda „Prisijaukinti mėlyną spalvą“.
Petras Lincevičius. „Rytas Dabrišių sodyboje“, drobė, aliejus, 123 x 170, 2016.  Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) veikia P. Lincevičiaus tapybos paroda „Prisijaukinti mėlyną spalvą“.

Koks JAE požiūris į šiuolaikinį meną?

JAE sostinėje yra keletas atskirų rajonų, orientuotų į meną ir dizainą. „Art Hub“ įkūrėjas Ahmedas Al Yafei pasakojo, jog šiame mieste paskutiniuosius 50 metų sparčiai augo ekonominė infrastruktūra, tačiau šiuolaikiniam menui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar grandioziškai mėginama šią spragą užpildyti: kultūrai skirta visa Sadijato sala. Čia statomas šeicho Zaido nacionalinis muziejus, steigiami Luvro ir Guggenheimo muziejų filialai (pas­tarasis projektuojamas Franko Ghery, bus didžiausias iš Guggenheimo muziejų), performatyviųjų menų centras ir kiti reikšmingi kultūros centrai. Sala yra turistinis-kultūrinis JAE projektas, kurį tikimasi baigti 2020-aisiais.

Abu Dabio „Art Hub“ menų inkubatorius yra pirmoji meno bendruomenė JAE. Ji įsteigta neseniai – aktyviai veikia ketverius metus. Vienas šios bend­ruomenės tikslų – kaupti šiuolaikinio meno kolekciją. Tarpkultūrinių mainų programa, kurioje dalyvavome, skirta šią kolekciją plėsti, ji nuolat pristatoma įvairiose kultūrinėse ir socialinėse Abu Dabio erdvėse. Taip inkubatorius siekia visuomenei skleisti informaciją ir plėsti suvokimą apie šiuolaikinį meną.

Prieš dvi savaites grįžai į Lietuvą. Kaip vertini praleistą laiką meninėje rezidencijoje?

Džiaugiuosi, kad galėjau susipažinti su nauja kultūra, užmezgiau tarptautinių ryšių su meno bendruomene, pristačiau savo kūrybą. Dabar kaip tik ruošiuosi parodai Klaipėdoje. Manau, užsienyje gimusios idėjos turės įtakos būsimos parodos darbams. Abu Dabis paliko tikrai teigiamą įspūdį. Sužavėjo tai, kaip šiuolaikiniai sprendimai derinami su kultūriniu palikimu, kaip stengiamasi perteikti architektūrinį palikimą netgi statant dangoraižius. Suderinta naujo ir seno visuma neiškrenta iš bendro konteksto. Kitas teigiamas aspektas – kaip šeichas ir karališkoji šeima išmintingai valdo šalį, kaip rūpinasi savo piliečiais.

Kalbėjosi Viktorija Lincevičiūtė