Gytis Norvilas. Laiko centrifuga, arba 70 vasarų

Vitos Norvilienės nuotrauka
Vitos Norvilienės nuotrauka

1946 m. liepos 21-ąją išėjo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ jau septyniasdešimta. Skaičiai. Apvalūs skaičiai. Nežinau, ar tai ką nors reiškia. Nuo tada išėjo 3578 savaitraščio numeriai. „Litmenis“ per tiek laiko buvo skersai išilgai visoks: ir ideologiškai, ir kokybiškai. Tiesą sakant, esu abejingas jubiliejinei numerologijai bei fetišizmui, perdėtam „tradicijų“ adoravimui. Vis dėlto suvokus, kad „Litmenis“ yra ilgiausiai be pertraukos Lietuvoje einantis leidinys (sic!), santūrumas savaime surakina skepsį... Rimta. Mano vasara redaktoriaujant „Litmenyje“ – antra. Pakankamas laiko tarpas (dirbta ir ankščiau), žinau, kas yra kas. Nekuklu. Tebūnie. Mano dabar tas karas.

Geriausias jubiliejaus minėjimas –­ geras, kokybiškas naujas numeris. Tai jau daug. Kai bandai iššokti aukščiau ar tiesiog šokti kitaip. Kartais pati tradicija tik trukdo žiūrėti įkypai, priekin per dabartį. Tradicija nėra neabejotina, savaiminė vertybė. Nei „Litmenis“ nėra savaiminė vertybė, nei „Šatėnai“, nei „Židinys“, anei „Metai“, „Septynkė“... Jau kalbu apie kultūrinės spaudos buvimą apskritai – jos paskirtį. Siutina ta nesikeičianti kultūrinės spaudos padėtis – tarpduryje (bet kada galima ją trėkštelėti) – politikų bevalystė pasigėrėtina. Kultūros ministerija po pažadų lavinos ir gražbyliavimų teišspaudžia apgailestavimus ir nuoširdų, bet bevaisį norą padėti. Yra sprendimai, kuriuos turi priimti jie. Antraip... Fonas toks. Taškas.

Vis dėlto „Litmenį“ suvokiu kaip alternatyvą greitam laikui („Litmenis“ turi jį tam tikra prasme stabdyti, idant laiko centrifuga neišmestų (neišsuktų) iš akiračio to, kas svarbu, svarbiau, netgi mūsų pačių...), „greitai“ žiniasklaidai, spaudos pranešimų žiniasklaidai, kaip nepatogius batus, kuriuos nešioji pats, dar ir kitiems siūlai panešioti... Ir bandai juos užmauti realybei, šiandienai – idant priverstinis šlubumas primygtinai spirtų išsitempti.

Sukakties proga šiam numeriui įliejome šiek tiek spalvų, dažų... Tai mums prabanga. Finansinė. Apie pinigus nekalbėsiu. Amen. Turime judėti teksto, tekstų kokybės linkme. Refleksijos, analitikos. Vienareikšmiškai. O ne poligrafijos, vaizdų, kuriais esame užversti ir per juos greitai nieko nematysime, nors gal matysime kitaip... Atviras klausimas. Pasirinktas „Litmenio“ popierius išties yra paprastas (sąmoningai), bet tikrai neprastas, draugiškas gamtai, jei norite, kartu, tikiuos, ir skaitytojams.

Tai yra ir paskutinis vasaros numeris. Rugpjūtį atostogausime, iki rugsėjo. Taip, vasara baigiasi rudenį. Iki susiūbavimo tarp eilučių ir puslapių.

b_250_346_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2016_2016-07-22_nr._3577-3578_2016-07-22_nr._3577-3578_virselis.jpg

2016-07-22 nr. 3577-3578

|
Grafitis Berlyne. manipuliacija.lt nuotraukaGrafitis Berlyne
viršeliai


Džojos Barysaitės nuotraukaVacys Reimeris. Likau kartu
„literatūrai ir menui“ – 70


Vitos Norvilienės nuotraukaGytis Norvilas. Laiko centrifuga, arba 70 vasarų
„literatūrai ir menui“ – 70


Gintaro Žilio nuotraukaGintaras Bleizgys. Linkiu cunamių ir uraganų
„literatūrai ir menui“ – 70


Gintaro Žilio nuotraukaAlvydas Šlepikas. Gyvi?
„literatūrai ir menui“ – 70


Gintaro Žilio nuotraukaVladas Braziūnas. Septyni iš dešimties
„literatūrai ir menui“ – 70


Loading

 

Susiję straipsniai

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai