Arūnas Spraunius. Klasikai ir kvantinė mechanika

Arūnas Spraunius. Karolio Bingelio nuotrauka
Arūnas Spraunius. Karolio Bingelio nuotrauka

Skilties pavadinimas papildytas nuoroda „iš reklamos metafizikos“, bet tikrovėje nėra tokio dalyko kaip reklamos metafizika.

Todėl debiutuoti tinka tekstu apie oksimoroną. Nes šis graikų kilmės žodelis pastovumo išsiilgusiam asmeniui nurodo neįmanomos situacijos tikimybę (wiki sukonkretina savaip: sąmojingą kvailumą). Pastovumo besiilginti jautri asmenybė neįmanomų situacijų kaip įmanydama vengia, bet tos pastangos dažniausiai naivios, gyvenimo profesionalų lengvai dešifruojamos „nepakeliamos būties lengvybės“ šventėje 24 valandas per parą.

Tiesa, Kauno rajone, Bubiuose, yra kompanija pavadinimu „Oksimoronas“, kurios „veiklos sričių“ skiltyje interneto puslapyje rekvizitai.vz.lt paslaptingai nurodoma „kita veikla“. Nuoroda atrodo adekvati, nes, tikėtina, atitinka „komiškas dramas“ žiūrėti įjunkytųjų poreikį į buitines paslaptis bei egzistencinio entuziazmo perteklių, kuris literatūroje ir apibendrintas kaip čia paminėta nepakeliama būties lengvybė.

Oksimorono sąvoka lietuviškai aiškiai neįvertinta (vos 5860 nuorodos „Google“) – kaip sakoma, dirbti yra kur. Kad ir lygiuojantis į gerosios praktikos pavyzdžius, tarkim, specializuotas (skirtas labai siauros specializacijos profesionalams) „YouTube“ siužetas apie meistriškumo klasę naujazelandiečio naro Josho Jameso, kuris pademonstravo, kaip galima asmeniškai nugalabyti aštuonkojį, nukandant šiam smegenis. Pasak apie tai informavusio „The Mashable“, siužetas neatrodo ypač maloniai, vis dėlto be problemų sulaukė 19 394 peržiūrų.

Globaliu mastu kultūrinis ir istorinis sąvokos „oksimoronas“ turinys vertinamas deramai – angliškai oxymoron „Google“ renka 5 090 000 nuorodų. Tai kelia lengvą apmaudą – pasaulyje vėl ne taip, kaip tėvynėje. Aišku, viskas sąlygiška, su herojais čia ir dabar vis tiek nėra ko lyginti – Donaldas Trumpas „Google“ renka 366 milijonus nuorodų.

Kita vertus, gali būti ir taip, kad oksimoronas kaip tik dabar įtakingas tiek, jog į viešumą jo primygtinai brukti potencialūs brukėjai (kaip bežiūrėsi, elitai, kurių identifikavimas – tik skonio dalykas) nemato reikalo. Gali būti, „prilaikydami“ oksimorono dominavimo legalizavimą mes tiesiog įžvalgesni ir už visus likusius, ir už pačius save – gerokai daugiau nei 800 tūkstančių lietuvių pabėgimas iš tėvynės per ketvirtį amžiaus yra gana svarus argumentas padėties, kurios pavadinimas „neįmanoma situacija“ (arba „sąmojingas kvailumas“, kaip nurodo wiki), naudai.

Todėl esama pagrindo teiginiui, jog oksimoronas aktualus ir to, kas liko iš meno, ir gyvenimo žanruose. Tikrovė yra nenumaldoma, gyventi privalu su spermatozoido entuziazmu, stabtelėti –­ ką ten sustoti – reikštų savižudišką nusikaltimą prieš save, išeitų – ir prieš visuomenę. Sustoję akimirksniu atsiduriame nebūties teritorijoje, mus apgaubia visatos tyla. Todėl reklamos metafizikai tapus realybe, stos dabartinės civilizacinės versijos pabaiga.

Pabaigą ir vieši asmenys išgyvena intymiai. Andai, kai dar buvau beveik aklai lojalus modernistų naratyvams, sutikęs dar vieną iš klasiku įtikėjusiųjų, pamaldžiai, su deramu nuolankumu klustelėjau – kaip reikalai, kur link juda? „Žinia, kur, Rašytojų kalnelio link“, – sulaukiau santūria gėla dekoruoto atsakymo pagal visus žanro reikalavimus. Stojo ir kurį laiką tvyrojo visatos tyla.

Visatos tyla totalios (visų prieš visus) komunikacijos sąlygomis – gana nepatogus dalykas. Gerai, kad jai priešpriešinti galima kvantinės mechanikos pos­tulatą, pagal kurį žmoniją sudarančių elementariųjų (arba fundamentaliųjų) dalelių judėjimas yra vidinė jų savybė. Neįmanoma tiksliai nurodyti dalelės dislokacijos vietos, laikoma, kad ji yra „niekur“ arba „visur vienu metu“. Šitaip kiekviena mus sudaranti dalelė „iki mūsų“ apkeliavo gal net keletą galaktikų ir buvo milijonų kitų organizmų dalimi.

Teorija apie alternatyvias tikroves yra tikra jautrių asmenų paguoda, nes, nukreipus žvilgsnį į žvaigždėtą dangų, apima neviltis, žinant apie marias šviesmečių, skiriančių mus nuo alternatyvių tikrovių, kur „mūsiškės“ dalelės, tikėtina, sudaro mūsų koverius. Santūri gėla dėl lemtingo vektoriaus rašytojų kalnelio link neutralizuojama.

Tiesa, tenka pripažinti ne vien išganingąjį kvantų mechanikos aspektą. Tos nelemtos kvantų mechanikos tikrovės paradigmoje modernistų atkakliai tebedeklaruojamos gelžbetoninio prasminio tvirtumo amžinosios tiesos yra devalvuojamos iki tezių. Ir baisu net pagalvoti, iki ko „nusileidžia“ ir simbolinė rašytojų kalnelio prasmė.

Loading

 

Susiję straipsniai

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai