Ieva Steponavičiūtė. Skandinaviškoji SMS novelė – kelias į Nobelį?

Sekmadienis. Kelis kartus supypsi telefonas. „Būk žmogus, pažiūrėk, kas ten“, – šūkteliu paaugliui sūnui minkydama pyrago tešlą. „Tuoj“, –­ atsako šis ir po poros minučių padėjęs savo telefoną tikrina manąjį. „Čia turbūt tavo danai... Kažkas apie chlamidijas... Maam?!!“ Nuo planšetinės šachmatų partijos akis pakelia vyras. Miltuotomis rankomis pagriebusi telefoną, prisimenu: būdama Kopenhagoje užsisakiau SMS novelės prenumeratą. Ši paslauga teikiama Skandinavijoje registruotiems abonentams, bet leidykla „Smspress“ leido ją išbandyti, kai parašiau, kad domiuosi šiuolaikinėmis trumposios prozos formomis. Kartu atsiuntė keletą kitų tekstų išklotinių, leido cituoti, bet prašė neplatinti, taip pademonstruodama gana tipinį skandinavų akademinį solidarumą.

Monikos Sudintaitės nuotrauka
Monikos Sudintaitės nuotrauka

„Pasigavau chlamidiozę“, – praneša pirmoji SMS – pirmasis Kimo Fupzo Aakesono novelės „Chlamidija“ („Klamydia“) sakinys, kurį paauglė Laura mano telefoninėje erdvėje adresuoja savo draugužiui Jakobui. Jų keturias dienas truksiantis dialogas įsimaišo tarp mano privačių ir darbinių žinučių bei reklaminių pranešimų.

Nuo Renesanso laikų novelės žanras buvo siejamas su naujovėmis (tai užkoduota žanro pavadinime). Šį aspektą vėl ir vėl akcentavo teoretikai, kažkada tikėję, kad novelę galima apibrėžti achro­niškai, nepriklausomai nuo jos laiko ir sociokultūrinės erdvės. „Kas yra novelė, jei ne nutikęs negirdėtas įvykis“, –­ skamba garsusis Goethe’s teiginys. Danijoje jį savaip plėtojo Aage Henriksenas, kuris aiškino novelės struktūrą, pasitelkdamas pagalio, suardančio įprastinę skruzdėlyno tvarką, metaforą.

SMS novelė „Chlamidija“ išlaiko tradicinę schemą: žinia apie užkratą įneša sumaišties į įprastą dviejų jaunų žmonių gyvenimą versdama žinutėmis aiškintis, kaip tas užkratas atkeliavo. Galiausiai „pagalys“ yra įveikiamas – ne tik mediciniškai (gydymas paminimas vos vienu sakiniu), bet ir „epifaniškai“ –­ kaip abiem personažams atsiveriantis netikėtas suvokimas. Susirašinėdami Laura ir Jakobas supranta, kad tai, ką jie vaizdavo esant neįpareigojančiais kūniškais santykiais, iš tiesų slepia gerokai gilesnį judviejų ryšį. Tokia atvirkštinė ir redukuota „Geismų tramvajaus“ versija, kurioje demaskuojama „tiesa“ yra gražesnė nei jos kaukė.

Naujoviška lietuviškai ausiai gali pasirodyti ir šios novelės tematika, nors Skandinavijoje paauglių lytiniai santykiai nėra tabu nei viešojoje erdvėje, nei šeimoje, nei literatūroje. Venerinės ligos –­ ypač jų ikoninė forma sifilis – yra klasikinis literatūrinis toposas, neatskiriamas nuo Thomo Manno Adriano Leverkiūno figūros, o Danijoje – nuo Karen Blixen asmeninio mito. Šią ligą, beje, taip pat galimai pasigautą paauglystėje, šešiolikos metų tapus jūreiviu, prisiminimų knygoje „Elkis kaip nori, bet pasipasakok“ (2013) mini ir danų literatūrologijos grandas, profesorius Thomas Bredsdorffas. Ligos sukelta baimė jį atvedė į literatūrą ir atskleidė kiekvienam knygos mylėtojui žinomą tiesą, kad geroje istorijoje mes atrandame save, arba, pasak Horacijaus: „De te fabula narratur.“

Naujausia novelėje „Chlamidija“ mums turbūt yra pati žanrinė forma. Mobilioji novelė nėra skandinavų išradimas, tūkstantmečių sandūroje ji suklestėjo Japonijoje. Tokius tekstus patogu skaityti keliaujant viešuoju transportu: atsisiųsk vieną novelę ir kẽlias iki tavo stotelės neprailgs. Kai kurios šių novelių taip išpopuliarėjo, kad vėliau buvo išleistos jų popierinės versijos.

Skandinavijoje vis dėlto paplito kitokia SMS novelės forma. Ne užbaigtas, ištisinis tekstas, o iš atskirų, kelis kartus per dieną, kelias dienas paeiliui gaunamų pranešimų sudaryta istorija, kurios skaitymo tempo gavėjas negali pagreitinti. Užtat jis ar ji gali iš pokalbių nuorodų ir asmeninės patirties susikurti tai, kas novelėje, neturinčioje jungiamojo balso, yra nutylėta – pavyzdžiui, personažų išvaizdą ir charakterius, jų aplinką ir prieš­istorę. Kartais skaitytojui net leidžiama pačiam pasirinkti pabaigą, nurodyti vieną iš trijų galimų variantų, tuomet šis sugrįžta „meniškai“ suformuluotas. Taip nutinka Merete Pryds Helle romantiškoje-komiškoje novelėje sunkiai išverčiamu pavadinimu „HillerødLove“ (pirmoji žodžio dalis – nuoroda į vietovę Hileriodą, antroji gali reikšti „dėsnius“ ar „įstatymus“, anglišką žodį „meilė“, taip pat asocijuotis su žodžiu „løve“ – liūtas).

SMS novelėse kuriami fiktyvūs pasauliai, kurių veikėjai gali būti lengvai atpažįstami jų gavėjui, – tokia yra anksčiau pristatyta novelė „Chlamidija“ ją skaitančiam paaugliui. Novelės veiksmas gali būti fantastinis, bet kartu ir istorinis, tarkim, Kennetho Bøgho Anderseno novelė „SMS iš pragaro“. Šias žinutes „rašo“ ir jomis apie savo literatūrinę ir istorinę „karjerą“ pasakoja grafas Drakula, siųsdamas jas rastu telefonu, kuriuo naudotis pragare jį išmokė „Irako diktatorius“. Į konkrečias istorijos aktualijas nurodo Sisse K. Ibsen novelė „Ar viskas gerai?“, sudaryta iš lemtingąją rugsėjo 11-ąją rašytų ir kibernetinėje erdvėje amžiams įstrigusių žinučių, kurios niekada nepasieks savųjų adresatų arba kurių siuntėjai jau niekada nesugrįš namo.

Populiariausias pasaulyje skandinaviškas žanras – kriminalinė literatūra –­­ taip pat reprezentuojamas. Susimokėk 25 kronas ir tau primins, kad greitai mirsi – Steeno Langstrupo novelė „Rytoj tavęs laukia mirtis“. Filosofinis turinys būdingas gyvojo danų literatūros klasiko Svendo Åge’s Madseno novelei „Norėčiau, kad...“, kuri skaitytoją pakviečia į akistatą su savimi, nes žinutes mums iš mūsų numerio siunčia mūsų antrininkas. Slapyvardžiu „Dainininkė ir Bemiegis“ pasirašinėjantys autoriai rašo SMS pasakojimus, kurie referuoja į Søreną Kierkegaard’ą, apeliuoja į platesnę publiką nei vien jaunimas ir kurie turėtų pasirodyti atskira knyga pavadinimu „Žmogus –­ tai sala“. Daugelis man atsiųstų novelių parašytos „literatūrine“ ar „neutralia“ kalba, su SMS kalbos elementais. Pavyzdžiui, rašant vardažodžius mažąja raide, praleidžiant kablelius, įterpiant jaunatviško, gana tiesmuko žargono (novelėje „Chlamidija“ Jakobas bando aiškintis, kas gali būti jo „skylabrolis“ (hulfætter), t. y. dar vienas užkrato nešiotojas). Julie Hastrup novelėje „Studentiška kepurė“ yra ištisai imituojama jaunimo SMS kalba. Neturiu kompetencijos spręsti, ar ji įtikinamai atspindi tą, kuri Danijoje neretai pavadinama savarankiška kalbine sistema, pasižyminčia ne tik savita leksika, bet ir rašybos, gramatikos, skyrybos ir grafikos taisyklėmis, ir laikoma jaunų žmonių gebėjimo kūrybiškai elgtis su kalba įrodymu.

SMS noveles kuria pripažinti rašytojai ir scenaristai, skelbiami tokių novelių konkursai, kaip ir bet kuri kita literatūra jos praeina redakcinę procedūrą. Šie tekstai nėra šedevrai menine prasme, bet, įsiverždami į savo skaitytojo kasdienį susirašinėjimą, kalbėdami jiems aktualius dalykus, jie moko jaunus žmones savo pačių patirtis ir pasirinkimus suvokti kaip kuriančius jų gyvenimo istoriją.

Perkeltos į mokyklinių studijų procesą (visos man atsiųstos tekstinių pranešimų išklotinės turi prierašą „tik mokymo tikslams“) novelės leidžia jauniems žmonėms patrauklia forma aiškintis pasakojimo mechaniką, pajusti literatūros formų elastingumą. Šie tekstai pasitelkiami kaip tiltas į klasiką ir kokybišką šiuolaikinę literatūrą, taip pat kaip tramp­linas į savarankišką kūrybą. Bendradarbiaudama su stambiausia Danijos leidykla „Gyldendal“ „mobilioji“ leidykla „Smspress“ mokykloms siūlo projektą*, per kurį mokiniai kartu aptarinėja klasikinį ir šiuolaikinį tekstą (pavyzdžiui, Martino Anderseno Nexø romano „Pelia Užkariautojas“ (1910) ištrauką ir Danijoje nepaprastai populiaraus poeto Yahya Hassano eilėraštį). Mokinių užduotis yra sukurti vieno iš tekstų parafrazę SMS novelės forma, pagal iš anksto suformuluotas žaidimo taisykles.

Jungiant klasiką ir modernybę pažadinti jauno žmogaus norą pažinti ir kurti yra išbandytas pedagoginis triukas, kuris galėtų būti dažniau taikomas ir mūsų mokyklose. Filme „Pavojingos mintys“ (1995) jį sėkmingai panaudoja Michelle Pfeiffer vaidinama personažė, kuri per Bobo Dylano dainas atveda mokinius į Dylano Thomaso poeziją. Šiemet Bobui skirta Nobelio premija. Kas žino, galbūt ji kada nors bus skirta ir SMS novelių autoriui arba tam, kuriam šis žanras kadaise pažadino norą kurti.

* litteraturportalen.gyldendal.dk/Info/Til_laereren/SMSpress.

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai