Tomas Venclova. Emigracijos dienoraščiai, 1977

Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys
Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys

Rugpjūčio 1 d.

Lietuvių studijų savaitėje gan įdomus diplomato Geručio pranešimas.

 

Rugpjūčio 2 d.

Mudviejų su Štromu „dueto“ susirinko pasiklausyti bene visi savaitės dalyviai. (...) Po „dueto“ nedelsdamas išdūmiau į Londoną. Ten dar turėjau reikalų su čeku Jostenu („Sunday Times“ korespondentu ir, rodos, tamsoka asmenybe). O be to, aplankiau Piatigorskį1 jo naujuose namuose (buvo ir Janovas).

 

Rugpjūčio 3 d.

Pusryčiavom su Maša [Slonim] ir Olegu Prokofjevu kiniškame restoranėlyje. Nuotaika visai maskvietiška. Paskui traukiniu nuvykau Oksfordan pas Golomštoką2. Išlipau vakarėjant, bet dar spėjau apeiti gana fantastišką miestelį – kone visus koledžus (tiesa, tik iš lauko).

Tarsi Notre-Dame ar Jorko Minsteris būtų išaugę ligi ištisos gyvenvietės.

Skambinau Lešekui Kolakovskiui, bet jo Oksforde dabar nėra.

 

Rugpjūčio 4 d.

Golomštokas pavedžiojo mane po miestą. Mačiau kelis koledžus, Bod­leian Library, lipau į bokštus. Dėkui Tau, Viešpatie, už dovaną – nesu tikras, ar jos nusipelniau.

Vakare Studijų savaitėje – eilėraščių skaitymas. Buvo mažiukas Šlaitas ir pora kitų. Ilgokai ir nuobodokai varė prozos ištrauką Barėnas. Išėjau į sceną paskutinis, jau apie vidurnaktį, bet skaičiau, rodos, pakenčiamai. Beje, dainavo Ričardas Daunoras (...).

 

Rugpjūčio 5 d.

Šiandien mano pranešimas (vėl due­tas su Štromu). Esu pavargęs (labai jau intensyviai Londone gyvenu), todėl kalbėjau prastai. Vis dėlto, atrodo, klausytojai patenkinti. Abu gavome žodinį kvietimą net į Australiją. Štromas vykusiai atsakinėjo į klausimus. Vakare Londone, pas Mašą, susitikau Gorbanevskają, Slavinskį, Dianą Myers (...). Įvyko, anot Mašos, „пьянка под видом сходки“ (caro laikais būdavo „сходка под видом пьянки“3 – čia ir yra visas skirtumas). Na, o jei kalbėsim ne juokais, anuometinių emigrantų gyvenimas aiškiai atsikartoja.

 

Rugpjūčio 6 d.

Pusryčiavome vėl trise ir vėl pas kinus – Maša, Gorbanevskaja, aš. Šnekėjomės apie Kiniją, kurioje drauge su demaoizacija atsirado pirmieji disidentai. Padėk Dieve – kinų tauta puiki, ir jos tikrai gaila. Ilgokai vaikštinėjome trise po jaukų provinciališką Hampsteadą. Nataša [Gorbanevskaja] baigia versti Hłasko „Cmentarze“ ir padeda rašyti knygą Bukovskiui (jis pasislėpė kaime ir su nieku nesusitinka, išskyrus ją). Studijų savaitėje šiandien „sąskaitų suvedimas“ (vos ne visi tvirtina, kad savaitė – geriausia iš buvusių). Anot Štromo, rusai ir dauguma kitų emig­racijų nepajėgtų suorganizuoti nieko panašaus. Vakarienė, beje, – irgi lyg Baltuosiuose Rūmuose. Šnekėjausi su Čeginsku (...).

 

Rugpjūčio 7 d.

Ilgas, netvarkingas, nuobodus išsiskirstymas. Vargais negalais pasiekęs Londoną, su Diana Myers ir Maša patraukiau automobiliu Cambridge pusėn. Miestas žymiai eklektiškesnis, bet gal ir autentiškesnis už Oksfordą. Ypač Queens’ koledžas – reto žavumo. Daugiau ir gamtos. Upėje pilna baidarių, lyg Nabokovo laikais.

Iš ten patekome dar į Ely. Dieve mano, kaip ten buvo gera! Katedra dvelkia kažkokiu bizantiškumu; šiaip ar taip –­ archajiška it Kijevo Šv. Sofija, istorijos nugludinta it pajūrio akmuo.

 

Rugpjūčio 8 d.

Lenkų klube mačiau simpatingą masoną Okuličių. Pagaliau kaip reikiant pasibasčiau po Londoną – anksčiau vis neturėjau laiko ar galimybės. Perėjau City, aplankiau Elioto minimas bažnytėles, dirstelėjau bent iš lauko į Towerį. Palei Temzę – niūrūs sandėliai ir dokai. Čia tau, brol, ne Paryžius (bet su Amerika – daug bendro). Tiesa, Olegas [Prokofjevas] tvirtina, jog Pary­žius – gryniausia smulkiaburžuazinė „показуха“4, o Londonas – patogus gyventi aristokratiškas miestas.

Su Štromu žiūrėjome pjesę „State of Revolution“5 – tokį anglišką Šatrovą. Neblogai suvaidintas Stalinas, visai pagal Engelsą iš beždžionės virstąs panašia į žmogų būtybe.

(...)

 

Rugpjūčio 9 d.

Britų muziejuje Golomštoko patarimu žiūrėjau tik tai, ko kitur nepamatysi –­­ asirų kolekciją. Ypač daugiafigūrinius bareljefus, kurių siužetai pažįstami iš Biblijos. Juos neabejotinai studijavo, pvz., Favorskis. Tiesa, užsukau ir į Partenono salę. Netikėta buvo tai, kad skulptūros labai suirusios ir gal dėl to erdviškos it koks Henry Moore. Geriau išlikęs ir mažiau įspūdingas kentaurų ir lapitų (anot seno studentiško anekdoto, metopų ir triglifų) mūšis.

 

Rugpjūčio 10 d.

Ne be vargo gavau vizą Amerikon. Nuotaika konsulate truputį primena mūsiškį Ovirą. Paskui su Maša mažutėje galerijoje ties Londono universitetu aplankėme bene gražiausią pasaulio kambarį; jame bent septyni Cezanne paveikslai („Kortuotojai“, „Annecy ežeras“), Renoiro „Ložė“, kurią atsimenu iš tėvo mėgiamos reprodukcijos, Manet. Olegas [Prokofjevas] Nacionalinėje galerijoje dar parodė Piero della Francesca.
Vakare – neblogai nusisekęs pašnekesys Lietuvių namuose.

 

Rugpjūčio 11 d.

Turėjau gan rimtą susitikimą Foreign Office ir daviau antrą interview BBC (Lietuvos religinės padėties klausimais). Imu atsisveikinti su Londonu. „Desertui“ liko Bloomsbury ir aplinkiniai, neabejotinai mieli ir „stilingi“ rajonai. Vakarienė su Piatigorskiu.

 

Rugpjūčio 12 d.

Atsisveikinimas. Išskrendu iš Gatwick (Maša palydėjo). Lėktuvas – dėl streiko Kanadoje – vėluoja tris valandas. Iš viršaus matau Škotiją, dyką, vietomis sniegu pabarstytą Islandiją, ledinį, beveik neatskiriamą nuo debesų Grenlandijos skydą. Uolos ir fiordai vakariniame Grenlandijos krante bus vienas stipriausiųjų gyvenimo prisiminimų. Net iš dešimties kilometrų aukščio jie slegiančiai grandioziški.

 

Rugpjūčio 13 d.

Vėl Berkeley. Slaptu kanalu atėjo laiškas iš Natašos [Ogaj, tuometinės mano žmonos].

 

Rugpjūčio 14 d.

Nauji puldinėjimai „Dirvoje“, bet jau visiškai bedančiai.

 

Rugpjūčio 15 d.

Skambino Jurgutis iš Chicagos. Jo pati „susidraugavusi su sostinės ir vietinės grupės nariais“. Atseit, helsinkiečiai dar kruta. Dieve padėk!

 

Rugpjūčio 16 d.

Labai atviras Lukauskaitės laiškas patvirtina tą patį: helsinkiečiai kruta ir net girdi mano pašnekesius per radiją. Štromas teisus: emigracijos padėtis visai kitokia, negu buvo – yra tvirtas ryšys su kraštu. Beje, iš laiško seka, jog galų gale pasirodė mano su Petkum rengtas „Kultūros archyvas“!

 

Rugpjūčio 17 d.

Šiandien į mano butą (kur manęs, laimė, nebuvo) užsuko tarybinis vicekonsulas. Klausinėjo Algį Avižienį apie mane. Brr!

 

Rugpjūčio 18 d.

Pas Milašių. Nemažai gėrėme ir juokavome – džiaugėmės, kad paleistas Michnikas. Net nusprendėme, jog Mich­nikas bus naujasis Pilsudskis, o Milašius – Paderevskis...

 

Rugpjūčio 19 d.

Dainelė, kurią, kaip tvirtinama, sukūrė liaudis:

Обменяли Корвалана
На бандита – хулигана.
Где б найти такую б-дь,
Чтоб на Лёню обменять?6

Žinoma, liaudis čia nieku dėta – vien jau dėl to, kad tekstas itin logiškas. Bet nuo to jis nesidaro prastesnis.

 

Rugpjūčio 20 d.

Bandau tvarkyti Jurgučio reikalus.

 

Rugpjūčio 21 d.

Pasitaręs su Pavlu Litvinovu, išsiunčiau pasą tarybinei ambasadai.

 

Rugpjūčio 22 d.

Vėl vairavimo testas – ir vėl neišlaikiau. Parašiau prakalbą savo eilių rinkiniui. Iš viso, kelias dienas nemažai dirbau – ilgokas straipsnis „Europos Lietuviui“, interview Okuličiui ir kt.

 

Rugpjūčio 23 d.

Atsidūriau Honolulu. Viskas įmanoma šiame pasaulyje. Tropikinis karštis; o miestas nuobodokas kaip visi Amerikos miestai. Kelias valandas su dideliu malonumu praleidau Bishop Museum. Buvau dar sintoistų šventykloje ir miesto centre, prie Kapitolijaus ir karališkųjų rūmų, primenančių Apytalaukio dvarą. Išsimaudžiau prastokame Vaikiki pliaže. Kaip bebūtų, truputį užgniaužia kvapą: tai bent pamėtėjo mane likimas!

 

Rugpjūčio 24 d.

Intensyviai gyventa diena. Visą rytą basčiausi po miestą. Aplankiau net tris šventyklas – taoistų, budistų ir Zen budistų. Įdomiausia, žinoma, pirmoji: kaip tik buvo aukojami vaisiai, vištos ir, berods, degtinė, debesimis kilo smilkalai, klūpodama kažką būrė senutė. Zen šventykla – japoniškai griežta ir skoninga; o taoistų – tikras liaudiškas primityvas, naiviausia prabanga, jomarko stilius. Keistai po to pasijutau Kawaiahao bažnyčioje – grįžau į savo civilizaciją; prisiminiau Nidą ir kitas mūsų liuteroniškas vietoves. Buvau dar mažame, bet puikiame Fosterio botanikos sode, o popiet laivu aplankiau Pearl Harbor ir jo niūrius memorialus. Amerikiečių Stalingradas. Tik, dėkui Dievui, be Vučetičiaus.

Ir įstabi vandenyno mūša – niekad neišsisklaidantys debesys. Vidine klausa iš tolo girdi jų šniokštimą.

Vakarieniavau su lietuviu Miklium (ir čia lietuvių esama). Vakar bandžiau korėjiečių virtuvę; šiandien – labai gerą kinų.

 

Rugpjūčio 25 d.

Miklius iš ryto aprodė universitetą ir Punchbowl. Užsukau dar į meno muziejų (puikus kaip visada Braque). Ant­rąją dienos pusę praleidau polineziečių kultūriniame centre – bene įdomiausias ten Markizų salų skyrius (na, ir Samoa – grynai architektūriniu požiuriu). Nakties spektaklis (Polinezijos šokiai) – nors ir labai amerikietiškas „show-business“, bet neabejotinai pirmos rūšies. Gražūs Oahu kalnai ir tarpekliai tarp centro ir Honolulu.

 

Rugpjūčio 26 d.

Anksti atsikėlę, grupe išskridom į Maui. Diena ir vėl labai maloni: milžiniška Haleakala, – nelyginant pusantro Ararato, – Iao Valley, daug mylių nutįsę tropikų sodai, koloritinga smuklė Lahainoje. Nakvoju Kaanapali, iš kur matyti dar pora salų. Čia irgi skoningas banginių medžioklės muziejus po atviru dangumi. Kažkaip neamerikietiškai skoningas. Nors, tiesą pasakius, muziejai Amerikoje geresni negu bet kur. Giliausia provincija neatsilieka nuo pasaulinių centrų.

Skaidrus, lengvas okeano oras, neryški šviesa. Mandelštamo Koktebelis kvadratu.

 

Rugpjūčio 27 d.

Lėktuvu į didžiąją salą. Šiek tiek buvo matyti Haleakala, violetinis ir rudas krateris; paskui įstabūs kriokliai Hilo apylinkėse, abu vulkanai. Gal valandą išbuvome Hilo mieste. Labiausiai jis primena šiltadaržį; orchidėjų primėtytos visos šiukšlių dėžės. (...) Ilgai kilę nuožulniu šlaitu, keliskart stabtelėjome ties rūkstančia, juoda Kilauea. Prisirinkau lavos gabalų. Šit kaip išsipildo vaikystė.

Vėliau buvo juodo smėlio paplūdimys ties Punaluu, atkreiptas į piet­ryčius – Velykų salą ir Ugnies Žemę, kurias gal irgi kada aplankysiu. Pavakary pasiekėme Kona. Stulbinantį įspūdį paliko kilometriniai lavos ruožai – juodos, lyg asfaltinės bangos, besiritančios jūron.

 

Rugpjūčio 28 d.

Kapitono Kuko įlanka su jo pamink­lu. Stebėjau pro stiklinį laivo dugną koralų krūmynus ir spalvotas žuvis; išsimaudžiau, nušokęs tiesiog nuo borto. Sapno pojūtis: manęs čia nėra, to negali būti.

Vakare King Kamehameha viešbutyje tipingas „show“ su fakelais ir luau –­ polineziška puota. Žiūrėjau į tai nuo krantinės – didelio noro gerti su turistais nebuvo. Bet vaizdas efektingas. Amerikietiška lėkštybė turi savo stilių.

 

Rugpjūčio 29 d.

Kauai. Viešbučio langai į okeaną –­ jis gal už pusšimčio metrų ir gana triukšmingas. Čia pat kieme dainuoja havajietė. Paplūdimiu bėgioja nedidukai krabai. Drėgna; labiau justi tropikai negu kitose salose. Panašu turbūt į Adžariją.

Ekskursiją turėjome tik vieną – į Fern Grotto. Na, ir iš ryto perskridome visą salų grandinę.

Honolulu – už kelių žingsnių – psichiatrų kongresas; atvyko Voichanskaja ir Pliuščas7 (nei vieno, nei kito nepažįstu), o tarybinė delegacija gyvena bene tame pačiame viešbutyje, kur aš ką tik gyvenau. Maskvoje apdegė JAV ambasada. Mane kažkaip lydi ugnis: prieš išvažiuodamas nakvojau „Rosijoj“ – ir tas kambarys vėliau sudegė, Paryžiuje buvau „Aerofloto“ kontoroje – ir po poros dienų ten kažkas bandė susideginti; dabar ambasada, kur taip pat buvodavau... Ar tik neplykstelės kas nors ir Honolulu?

Havajų laikraštyje – Brazinsko elaboratas apie jo kovas ir kančias. Meluoja vyras net susiriesdamas.

 

Rugpjūčio 30 d.

Grįžau į San Francisco. Kelionės pabaiga kiek tarybiška: lėktuvas vėlavo, Honolulu nepavyko persėsti, nusileidau ne tame aerodrome... Bet iš viso kelionė buvo ideali. Kad ir nestigo banalaus turizmo. Mėgstu tą banalų turizmą, ir baigta.

 

Rugpjūčio 31 d.

Sužinojau apie Petkaus ir Terlecko areštą. Na, ir pagaliau netekau pilietybės – namuose laukė tarybinio konsulo laiškas.

Skubiai paskambinau Liudai Aleksejevai – rašome bendrą pareiškimą.

 

Bus daugiau

 

1 Aleksandras Piatigorskis (1929–2009) – rusų filosofas.
2 Igoris Golomštokas (g. 1929) – rusų ir anglų menotyrininkas.
3 Rus. Išgėrimas, užmaskuotas kaip slaptas susitikimas; slaptas susitikimas, užmaskuotas kaip išgėrimas.
4 Rus. Pasipuikuoti skirta imitacija.
5 Angl. Revoliucinė padėtis.
6 Rus. Iškeitė Korvalaną į banditą chuliganą. Kur rasti tokią kekšę, kad galėtum iškeisti į Lionią [Brežnevą]?
7 Rusų disidentai, tyrinėję „baudžiamosios psichiatrijos“ problemą.

Loading

 

Susiję straipsniai

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai