Ramūnas Čičelis. Fucking stupid white man

You take coffee, I take tea, my dear, niūniuoju, eidamas Amsterdamo kanalo krantine. „Starbucks“. Užeinu. Salė pilna žmonių, nė vieno laisvo staliuko. Užsisakau arbatos. Ieškau, kas geria kavą. Pamatau įdomų žmogų su skrybėle ir joje įsegta nedidele erelio plunksna. Klausiu, ar galima prisėst. Žmogus tik linkteli galvą. Nieko nesako. Prisėdu ir šypsausi lūpų kampučiais. Matau, kad santūrumas jam patinka. Labas, sakau, iš kur būsi. Tiesiai iš Dakotos kalnų, sako nepažįstamasis. Aš iš Lietuvos, vaidinu su savo arbata britų džentelmeną. Aš Nobody, atsako jis. Tai tu iš to filmo? Neee, ramiai nusišypso jis. Mūsų gentyje daug kas turi tokį vardą. Bet filmą mačiau. Neblogas tas jūsų Jimas.

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

Tai Dakotoj neramu, klausiu jo? Baigėsi neramumai, atsako jis, viskas išspręsta, jūsų auksas netekės mūsų gyslomis. Mūsų kraujas yra kalnas, upė ir dykuma. Jūsų kraujas yra auksas ir nafta. Mums to visai nereikia. Mes nieko neparduodame, nieko neperkame. Mes mainome. Mūsų gyvenimai yra išmainyti į anapusinius. Žinodami mes elgiamės lyg nieko nežinotume, jūs nežinodami elgiatės taip, lyg viską žinotumėte. Jūsų traukiniais į mūsų kalnus rieda žmonės. Jau tris šimtus metų. Jūs vadinatės vakariečiais. Mus vadinate laukiniais vakariečiais. Jums toli iki mūsų pradinio taško. Jūs ieškote ir garbinate privatumą, ilgitės tvirtos rankos. Mūsų gentyje – vado valdžia. Mes nieko neišrandame, mes paklūstame ir jaučiamės laimingi. Kai fucking stupid white men atriedėjo traukiniu į Dakotą mūsų įtikinėti dėl naftos vamzdžių, mes prisiekėme kerštauti. Bet kerštausime ne mes, jums atsirūgs, nes taip tiesiog turi būti. Jūs mus laikote gyvūnais, vadovaujatės savo dievais. Mūsų Dievas yra tėvas, jis duoda tabako, tabakas yra tėvas. Jei neturi tabako, neturi globos, saugumo, esi uždaras gyvenimui. Mes turim jusles, jūs jas praradote išrasdami techniką. Jūs apsimetate, kad mylite žmogų ir gyvenimą. Iš tiesų jus jau seniai traukė ir valdė mirtis. Jūsų nebeliks, jūs dirbtiniai. Bet mes jūsų nekonservuosim formaline, kaip jūs mus. Mes jūsų netyrinėsime, neskaldysime jūsų kūno. Kai jūs ieškote kito žmogaus, jūs visada ieškote tik savęs. Tas prakeiktas susirūpinimas savimi. Jūs mylite tik save, bet taip stipriai, kad žudotės. Aš žinau jūsų mitą apie Narcizą. Mūsų mitai mus sutaiko su gyvenimu, jūsiškiai – tik supriešina su savimi ir kitais. Jums reikia darbo. Mums reikia laisvės. Jūs nežinotumėte, kaip gyventi, jei būtumėte mūsų kailyje. Iš dalies man jūsų gaila. Bet, kita vertus, patys kalti. Jūs jau seniai mirėte. Jūsų moralė yra kaip kreivas veidrodis Dakotos miestelių cirko aikštėse. Jūs mus juokinate, bet mums nė kiek nejuokinga, nes jūsų juokas yra pro ašaras. Mūsų žvilgsnis romus ir išlaikantis atstumą. Jūs gi prie ko prisiliečiate, tą sulaužote. Mes vis dar grožimės. Jūsų bendruomenėse tik menininkai dar neprarado galios stebėti ir stebėtis vienu metu. Jūs tiek įnikę į pinigus, kad negalite tiesiog plaukti upe. Kai plaukiu upe, matau taiką, matau laimingą pabaigą, ir visai nebūtina ką nors nugalėti, kad pagaliau ateitų laimė. Jūsų Holivudas paverčia jus šunimis, pririštais prie būdos. Jei gerai tarnausite, tikitės numirti ne vienatvėje. Jūs plečiate ribas to, kas būna, tačiau išties tik užsiveriate tam, kas būna. Mes priimame viską, kas būna. Kenčiate dėl to, kad jums amžinai ko nors negana. Mes žinome, kad laikui nepasipriešinsime. Mūsų atmintis yra gyvoji, nes mes pasakojame, jūs tik mokote savo pasakojimais kitus. Pasakojame tam, kad gyvybė nenutrūktų.

Kodėl tu taip įsiplieskei, Nobody? Jei dabar sėdėčiau Dakotos kalnų papėdėje, nematytum manęs tokio neramaus, atsako Nobody. Tai šitas baras. Jis visus paverčia scenos veikėjais. Tas protestas prieš naftos vamzdžius buvo lyg ilgas šokis scenoje. Jis išvargino ir privertė mane palikti gimtąsias vietas. Grįžau prie jūsų britų poeto. Jis ir nedaugelis kitų suprato, kas vyko ir tęsiasi. Tai, kad jūs privertėte mus protestuoti, yra jūsų laimėtas mūšis, bet karą laimėsime mes, nes jūs laimėsite visus mūšius, išskyrus paskutinįjį. Bet šis bus mūsų pergalė. Ir tai reikš, kad karą jūs beviltiškai prakišote. Bet nemanyk, kad aš tavęs nekenčiu – taip gali pagalvoti, nes neapykantą jūsų civilizacija mums irgi primetė. Tu keliauk ir pasakyk saviesiems, kad mes kovojame tam, kad nežūtumėte ir jūs. Ak, jei jūs kovotumėte dėl to, kad nežūtume mes... Didžiausia bėda yra ta, kad mums jūs rūpite, o jums rūpi tik jūs patys. Aš nežinau, kaip jus išgelbėti.

Kilsiu, sakau Nobody. Jis padėkoja už gerą išklausymo pokalbį ir paklausia: do you have some tobacco? Pa­spiria valtį ir palydi žvilgsniu – tokie pokalbiai būna tik paskutiniai, tai, kas išgirsta, nukeliaus jau tik anapus, nes kitokios tikrovės mes tiesiog neverti. Oh, fucking stupid white man, ramiai ir apgailestaujamai mane palydi Nobody.

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai