Tomas Venclova. Emigracijos dienoraščiai, 1978

Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys
Tomas Venclova. Ugnės Žilytės piešinys

Kovo 1 d.

Pertvarkau straipsnį apie pasaulinės literatūros recepciją Lietuvoje.

Kovo 2 d.

Vėl pietūs su Gimbutiene – japonų restorane. Pašnekesiai apie Lukšienę ir kitus pažįstamus.

Kovo 3 d.

Atskridau į Berkeley.

Kovo 4 d.

Berkeley. Depresija.

Kovo 5 d.

Trumpas pasimatymas su Milašium, ką tik gavusiu Ivasko1 ir Brodskio išrūpintą premiją.

Kovo 6 d.

Grįžau namo. Čia lankosi lingvistas Steponavičius iš Vilniaus (...).

Kovo 7 d.

Depresija. Su lietuviais studentais man ne taip jau lengva.

Kovo 8 d.

Lyg ir baigiau straipsnį.

Kovo 9 d.

Depresija. Pašnekesys su Vilniumi.

Kovo 10 d.

Olgos Ivinskajos2 knyga. Mandelštamas pats buvo protingas ir turėjo protingą pačią; apie Pasternaką, deja, nei vieno, nei kito nepasakysi. Nesu Ivinskajos matęs (nors puikiai pažįstu jos dukrą Irą [Iriną Jemeljanovą]). Na, ir nieko nenustojau.

Kovo 11 d.

Visą dieną tvarkiau butą – metodas įveikti depresiją.

Kovo 12 d.

Depresija po truputį praeina.

Kovo 13 d.

Iš Ivinskajos knygos aiškėja vienas dalykas: visa toji šeima Pasternako gyvenime suvaidino gana tamsų vaidmenį. (...)

Kovo 14 d.

Atrodo, pereinu į „euforišką“ stadiją, nors džiūgauti, tiesą sakant, nėra ko. Pavasaris, oras gerėja... Šilbajoriui siunčiu straipsnį apie Donelaitį, išverstą į anglų kalbą.

Kovo 15 d.

Šio ketvirčio kursas baigtas. Studentai mane įvertino geriau, negu tikėjausi.

Kovo 16 d.

Anot Liudos Aleksejevos, „нашего полку прибыло“3 – atėmė pilietybę Grigorenkai4 ir Rostropovičiui. O vis dėlto pikta. Absoliučiai neatsakinga mafija daro ką nori, ir tiek.

Matyt, visai arti didieji teismai. Padėk, Viešpatie, mūsų vyrams.

Kovo 17 d.

Žinia iš Ivask: Brodskis turėjo antrą infarktą. Ką daryti? Jis gyvena taip, kad kuo greičiau mirtų. Ir kažin ar ko paklausys – kažin ar pakeis gyvenimo būdą.

Kovo 18 d.

Atsitiktinai patekęs į lietuvių parapiją, gerą valandą šnekėjausi su Brazdžioniu. Jis rodė savo Australijos kelionių albumą – vaikiškai ir senatviškai didžiuodamasis tenykščiais laimėjimais.

Na, gal ir manęs kažkas panašaus laukia.

Kovo 19 d.

„Drauge“ Lukauskaitės protestas dėl Petkaus su keliasdešimčia parašų! Dievuliau, kokia šauni senutė! Tuo labai džiaugiasi ir Liuda Aleksejeva, kuri gavo dar ir kitą žinią: per Vilniaus riaušes buvo šūkaujama: „Laisvę Petkui!“ Laikai jau vis dėlto nebe tie.

O mes buvome pasikvietę Lukaus­kaitę į grupę tik kaip „garbingą statistę“.

Kovo 20 d.

Kalbėjausi telefonu su Grigorenka: gal atsikviesime jį į Los Angeles.

Kovo 21 d.

Jau ir „Aušra“ atsiliepė į straipsnį „Žydai ir lietuviai“. Anot Avižienio, kai pas mus rašo atvirą laišką – vadinasi, ims plūstis. Įdomu, koks bus to laiško lygis. Lietuvos pogrindžiui dar tik antisemitizmo betrūko: puikus būdas prarasti bet kokį kreditą pasaulyje, na, ir maskviečių paramą. Juk greičiausia koks žydas ir pačią „Aušrą“ perdavinėja į užsienį.

Kovo 22 d.

Eitano [Finkelšteino] laiškas. Liuda [Aleksejeva]: yra šansas, kad Ščaranskio teismas įvyks per pačias Velykų atostogas (tada mažiau triukšmo Vakaruose).

Kovo 23 d.

Vis dar nuovargis, daug darbo.

Kovo 24 d.

Ilgas pokalbis telefonu su Brodskiu. Jis vakar – pirmąsyk po šešerių metų – šnekėjosi su Marina Basmanova5, dargi Sacharovui padedant (Marina buvo Sacharovo bute).

(...)

Kovo 25 d.

Gavau iš Rekašiaus atvirą laišką, paskelbtą „Aušroje“, ir tuojau šokau rašyti atsakymo. Laiškas anaiptol nėra piktas, ir net antisemitizmo jame nedaug. Įdomu, kas autorius?

Mačiau atvykėlę iš Lietuvos – aktoriaus Rygerto žmoną. Ji išleista laikinai ir vieši pas gimines (...).

Kovo 26 d.

Velykos pas Gimbutienę Topangoje. Pavakary išskridau į Las Vegas (nusprendęs pailsėti, pirkau tourą – Didysis kanjonas etc.). Viešbutyje „Stardust“, įgrūdęs automatan dešimt centų, išlošiau dvidešimt dolerių.

Kovo 27 d.

Skridimas lėktuvu virš Hoover Dam ir Kanjono – tiksliau, Kanjono viduje. Aprašyti to neįmanoma. Net integruoti įspūdžius sunku. Apokalipsė, ir tiek.

Kovo 28 d.

Kalnų oras, pušynas, viešbutis keli kilometrai nuo Kanjono. Vietomis tvyro sniegas. Pravažiavau pačiu Kanjono pakraščiu – vaizdas žmogui neabejotinai pernelyg grandioziškas. Vienu metu matyti bent penkiasdešimt Egipto piramidžių – ir kiekviena apie tūkstantį kartų didesnė už Cheopso. Spalva violetinė ir rausva, dyka, marsietiška. Peršasi palyginimas: planetos genitalijos.

Šiek tiek įdomių indėniškų freskų Desert View bokšte. Tas pat meno tipas, kaip majų: mažame plote išgaunamas absoliutus monumentalumas.
Skaitau Averincevo „Поэтика ранне­византийской литературы“6 ir kon­struo­ju atsakymą „Aušrai“.

Kovo 29 d.

Grįžau per Las Vegas; ten vėl išlošiau dešimt dolerių. Ne veltui man nesiseka meilė.

Kovo 30 d.

Prasideda slavistų suvažiavimas. Mačiau seną pažįstamą iš Varšuvos [George] Gömöri, susipažinau su [Micheliu] Aucouturier, ilgai ir įdomiai šnekučiavausi su Pomorska7. Yra taip pat Etkindas8 – gerokai senstelėjęs ir liūdnokas. Pasakojo man apie Volodios Solovjovo romaną (atrodo, visais atžvilgiais bjaurų). Išgėrėme su juo, prisidėjo dar Markovas9.

Kovo 31 d.

Atsakymas „Aušrai“ baigtas ir išsiųstas. Važiuojame į Lake Arrowhead.

Kalnuose – gana šveicariška nuotaika. Linksmas vakaras: [Wolfgangas] Kasackas, [Henrikas] Birnbaumas, Pomorska prie vieno stalo. Su pastarąja bemaž flirtuoju.

 

Bus daugiau

 

1 Ivaras Ivaskas (1927–1992) – estų poetas emigrantas.

2 Olga Ivinskaja (1912–1995) – Boriso Pasternako ilgametė bičiulė, jo romano „Daktaras Živago“ herojės Laros prototipas.

3 Rus. Mūsų pagausėjo.

4 Petro Grigorenko (1907–1987) – SSRS generolas, ukrainiečių disidentas.

5 Marina Basmanova (g. 1938) – Josifo Brodskio draugė, jo sūnaus motina.

6 Rus. „Bizantijos ankstyvosios literatūros poetika“.

7 Krystyna Pomorska (1928–1986) –amerikiečių slavistė, Romano Jakobsono žmona.

8 Jefimas Etkindas (1918–1999) – rusų slavistas emigrantas.

9 Vladimiras Markovas (1920–2013) – amerikiečių slavistas, rusų futurizmo tyrinėtojas.

Loading

 

Susiję straipsniai

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai