Kitas numeris išeis rugsėjo 1 dieną. Gerų jums ir mums atostogų

Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika

Iš straipsnių ciklo „Priklausomybės ir nepriklausomybė“

gyd. Alvydas Repečka

Mąsto vienetai, o nuomonę turi visi.
F. Beconas

 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sakoma, galva yra organas, kuriuo žmogus galvoja... kad galvoja. Tik­rų tikriausia tiesa. Mat žmogaus smegenys, nors sudaro tik penkiasdešimtą kūno masės dalį, yra nepaprastai imlios energijai, kurią gauna iš oro, vandens ir maisto. Miegant smegenys suvartoja 10 %, o įtemptai mąstant – 30 % visos gaunamos energijos. Todėl, kai tik įmanoma negalvoti, žmogus būtinai negalvos. Nuomonę turėti pigiau. Gerai, jei teisingą – logišką. Bet būna ir neteisinga – absurdiška. Kadaise žmonės šventai tikėjo, kad Žemė plokščia, ir neabejojo, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Dabar pasaulyje karaliauja klaidinga nuomonė, kad alkoholis yra girtavimo priežastis.

Štai gatvėse matau reklaminį skydą, kuriame žinomas krepšininkas rūsčiu veidu žvelgia į rankoje laikomą butelį, o ant marškinėlių užrašas: „Netapk alkoholio vergu.“ Neretai girdime išsakant nuomonę, jei ne alkoholis – nebūtų suirusi šeima. Nebūtų girtas prie vairo – nebūtų užsimušęs ar kito užmušęs. Būtų negėręs – neprarastų darbo. Viskas per tą nelemtą alkoholį. Tokių nuomonių visuma tampa kietu argumentu – nepajudinama visuotine nuomone. Žmonės šaukia, žiniasklaida mirga, kad toliau taip negalima, būtina kažką daryti... Tie, kurie formuoja nuomonę, ir tie, kurie sprendžia, daro... kažką. Kovoja su girtavimu, alkoholį laikydami visų blogybių priežastimi. Jie tik žmonės, turintys nuomonę, o juo labiau ta nuomonė – visuotinė – geležinė. Rezultato kaip nėra, taip nėra. Kitaip ir negali būti. Nelogiška nuomonė lemia ne tik atskiro žmogaus absurdiškus veiksmus, bet ir nelogiškus valstybės sprendimus. Nenuostabu, kad Lietuva pagal girtumo rodiklius metai po metų vis ES uodegoj.
2006 m. Lietuvos keliuose žuvo 760, sužeisti 8334 žmonės. Dabar beveik trigubai mažiau žuvusių ir dvigubai mažiau sužalotų. Nepaisant akivaizdaus pagerėjimo, esam vis dar tarp ES blogiausių.

Ar galite įsivaizduoti, kad mažinant avaringumą, prie kiekvienos degalinės stovėtų reklaminis skydas, kuriame krepšininkas rūsčiu veidu ar koks garsus žmogus smerkiančia povyza rodytų į šalia stovintį automobilį, o užrašas skelbtų: „Netapk automobilio vergu.“ Turėtume suprasti, kad dėl avarijų kaltas ne žmogus, pėsčias ar važiuotas, nesilaikantis saugaus eismo taisyklių, bet automobilis.

Ar įvyktų persilaužimas, paskelbus karą keliuose, jei priimantieji įstatymus, lemiančius mūsų bendrabūvio tvarką, avarijų kaltininku laikytų automobilį? Jei taip absurdiškai galvotų, tada sutartinai pakeltų kuro kainą, uždraustų automobilių reklamą. Prasidėtų varžybos, kas uolesnis avaringumo mažinimo fronte. Vieni siūlytų gerokai padidinti automobilių kainas. Opozicija aršiai priešintųsi. Sakytų, be abejonės, kelti kainas reikia, bet diferencijuotai. Labiausiai turėtų brangti tokios markės ar galingumo automobiliai, kurie sutraiškė daugiausia. Po kelerių metų net girtų savo įžvalgumą, rodydami pagerėjusią statistiką, kai tos markės automobiliai taptų mažiau įperkami. Dėl vairuotojų (vartotojų) skaičiaus mažinimo sutartų visi. Aršiausi kovotojai reikalautų sumažinti autosalonų skaičių, sutrumpinti pardavimo laiką. Įstatymų leidėjas, turintis medicininį išsilavinimą ir žinantis, kad profilaktika pigesnė už gydymą, pasiūlytų uždrausti pardavinėti automobilių modeliukus, idant mažas žmogutis dar vaikystėje neužsimanytų tapti automobilio vergu. Vykdomosios valdžios atstovas laviruotų: jei nepasieksime norimo rezultato, po pusmečio pakeisime įstatymą.

Norėdami daryti įtaką reiškiniui (girtavimui) ir gauti rezultatą, turime suvokti priežastį ir ją veikti. Kol Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad alkoholis yra girtavimo priežastis, nesaikingas vartojimas laikomas priežastimi, o visi be išimties priimami sprendimai rodo, kad taip ir galvojama, mes pasmerkti ir toliau kraupinti, stebinti ir juokinti Europą.

Mikalojus Povilas Vilutis. „Latrai“, 1972
Mikalojus Povilas Vilutis. „Latrai“, 1972

Ne kirvis yra priežastis, o žmogaus elgesys su kirviu, ne automobilis – avarijos priežastis, o žmogaus elgesio kultūra kelyje. Ir ne alkoholis yra priežastis, o jo vartojimo kultūra. Kirvis, automobilis ar alkoholis viso labo yra tik instrumentai. Ar didinsit, ar mažinsit instrumento kainą, ar reklamuosit jį visą parą, ar uždrausit jo reklamą, tai nedaro įtakos elgesio su tuo instrumentu kultūrai. Pastaruoju metu tarp masiškai rašančių ir nuoširdžiai siekiančių sumažinti girtavimą Lietuvoje užtikau tik kelis mąstančius. Jie vienareikšmiškai įvardija girtavimo priežastį – esamą alkoholio vartojimo kultūrą.

Taigi alkoholio vartojimo kultūra yra PRIEŽASTIS, o girtavimas, t. y. nesaikingas alkoholio vartojimas yra PASEKMĖ. Kultūra bendrąja prasme yra papročių, elgesio taisyklių ir normų rinkinys. Būtina įvardyti ESMINĘ nekultūringo alkoholio vartojimo PRIEŽASTĮ. Grįžkime prie, atrodytų, nekaltos reklamos „Netapk alkoholio vergu“. Gauname žinią: negerk alkoholio, nes rizikuoji patekti į priklausomybės spąstus. O kaip patenkama į spąstus, kaip tampama vergu – plakatas nesako. Suprask: dėl to, kad žmogus vartojo alkoholį arba kad nesaikingai vartojo. O patenkama į priklausomybės spąstus ir tampama alkoholio vergu vieninteliu būdu – tik besipagiriojant. Dar nė vienas pasaulyje žmogus netapo priklausomas dėl to, kad vartojo, net jei kartais –­ nesaikingai. Be IŠIMTIES VISI, kurie tapo priklausomi, išmoko daryti pachmielą. Nė vienas negimė alkoholio vergu, bet daugiausia vergais tapo įgudę „taisyti“ sveikatą alkoholiu. Plakatas „Netapk alkoholio vergu“ ne tik neduos naudos (ar daug naudos iš užrašo „Alkoholis kenkia sveikatai, šeimai ir visuomenės gerovei“?), bet ir pridarys milžiniškos žalos. Klaidinga žinia trukdo suvokti tikrąją girtavimo priežastį – pachmielą – ir sutelktai ją šalinti.

Nesitikiu perkalbėti močiutės, dėkojusios parlamentarui, kad jos laiptinėje daugiau nebesišlapinama, nes panaikintos parduotuvėlės daugiabučiuose. Abiem nusispjaut, kad dabar šlapinamasi kitoj laiptinėj, o verslą turėjusi šeima emigravo. Paprašykime visą amžių dirbusios močiutės, kad dar padėkotų tokiems balsuotojams už varganus pensijos grašius, kuriuos, nykstant smulkiajam verslui, jai numeta stambūs krautuvininkai. Kai kvailumas ir godumas veikia išvien – nedarna valstybėje garantuota. Dabar tik dar entuziastingiau skelbdami Lietuvai darną su tuo pačiu absurdišku mąstymu (lot. absurdus – nedarnus; dėl kurtumo) ir su visuotiniu palaikymu naujieji ir senieji gelbėtojai imsis veiksmų. Atspėti rezultatą nesunku: kvailumas godumo negydo – tik maitina.

Kalbu nuomonės formuotojams, netingintiems mąstyti. Reikia kovoti ne su girtuokliais ir ne su girtavimu, o su pach­mielo darymu – ydingu, išsikerojusiu papročiu, esmine nesaikingo alkoholio vartojimo priežastimi. Vietoj beprasmės antialkoholinės propagandos būtina sąmoninga antipachmielinė kampanija. Kai buvo svarstomas įstatymas, įsigaliojęs 2012 m. sausio 1 d., draudžiantis parduoti alkoholį po 22.00 val., viešai kalbėjau ir rašiau, kad tai neduos jokios naudos. Siūliau priimti Lietuvoje įstatymą, draudžiantį parduoti alkoholį iki pietų. Tai veiktų priežastį. Bala nematė priklausomų piliečių. Būkit ramūs –­ jie prisitaikys. Rūpinuosi ateinančia karta. Šešiolikmetis paauglys per pertrauką mokykloje pagirioms gurkšnoja alų. Jis gi vakar „puslitrį ant galvos“. Jis gi vyras. Jis mergaitėms patinka ir kitiems berniukams pavyzdys. Kiek padaugėjo tokių įgudusių taisyti sveikatą alkoholiu per penketą metų? Jie yra tiesiame kelyje į priklausomybę. Tiek pachmielninkai, dar neturintys priklausomybės, tiek priklausomi pachmielninkai lemia absoliučią daugumą girtų nelaimių. Tai, ką siūlau, nieko nekainuoja. O kas suskaičiuos, kiek išmesta pinigų, vadovaujantis absurdiška nuomone? Gal kas žino nekaltai nužudytų, sužalotų ir negimusių kainą? Vis kartojama apie pareigą pažaboti girtavimą. Negirdėjau, kad kuris iš politikų prisiimtų atsakomybę už tragišką padėtį. Ach, taip, ne jie, net ne aplinka... Kaltas alkoholis. Jie viską gerai padarytų, bet jiems vis trukdė. Pareiga be atsakomybės, kaip kastuvas be koto. Dabar niekas netrukdys. Su nelogiškomis nuostatomis, su visuotiniu palaikymu, liaupsinami žinia­sklaidos. Tik ar prisiimsite atsakomybę? Kuo daugiau absurdiškų sprendimų, tuo narkotikų prekeiviai labiau trina rankas. Gerbiamam sveikatos ministrui noriu priminti pagrindinį medicinos principą – Primum non nocere („Pirmiausia – nepakenk“). Geras chirurgas – ne tas, kuris gerai operuoja, bet tas, kuris gerai operuoja, prieš tai padaręs viską, kad išvengtų operacijos. Protingi mokosi iš svetimų klaidų. Panaikinus JAV sausąjį įstatymą, netrukus girtavimo mastai tapo aukštesni negu prieš įvedant įstatymą. Kol kovota su alkoholiu, plūstelėjo nepalyginamai didesnė blogybė – narkotikai. Klausimas Kultūros reikalų komiteto pirmininkui: ar Jums sektinas tokio nevispročio pavyzdys, kuris, alkoholį laikydamas girtavimo priežastimi, liepė kirsti vynuogynus? Ar Kultūros ministerija... neplanuoja mažinti grūdinių pasėlių plotų? Mat tautiečiai, įjunkę į kvietinę, ir į ruginukę nespjauna.

Reklaminius skydus, prašau, palikite. Tik ant viršaus, taupydami pinigus, užklijuokite naują užrašą „Nedarysiu pachmielo –­ netapsiu alkoholio vergu“. Tiesa, veidas galėtų būti ramus. Nors svarbiausia, kad užklijuotumėte sąmoningai –­­­ pagalvoję galva. Net neįsivaizduojate, koks tai bus didelis žingsnis. Nes „pradžioje buvo žodis, tas žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“.

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai