Kitas numeris išeis rugsėjo 1 dieną. Gerų jums ir mums atostogų

Arvydas Valionis. Istorijos kardiograma latvių romanuose

Latvių romano istorija prasideda 1879 m., kai buvo paskelbti pirmieji didelės apimties prozos kūriniai – brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ ir Materu Jurio „Buities bangos“. Iki šių dienų latvių autoriai parašė beveik 2 tūkst. romanų. Pastaraisiais metais kaimynai išplėtojo naujas stambiosios prozos žanro sklaidos formas – romanų serijas.

b_200_308_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-03-10_nr._3606_bize.jpg

2018-aisiais Rygos leidykla „Latvijas Avīze“ minės veik­los dvidešimtmetį. Vienas reikšmingiausių jos projektų – serija „Lato romanas“. Ji pradėta leisti po literatūros mėnraščio „Karogs“ ir verslininko Raimondo Gerkeno organizuotų romano konkursų. 1999 m. pasirodė pirmasis „Lato romanas“ –­ Vladimiro Kaijako „Enijos kasa“, vėliau tapęs populiariu TV serialu.

Kiekvienais metais latvių skaitytojus pasiekia 12 originalių serijos romanų. Romano apimtis neturi viršyti 350 tūkst. ženk­lų. Iki 2016 m. išleista 75 autorių 198 romanai. Serijos knygų tiražas jau seniai peršoko milijoną egzempliorių. Kūrybingiausi autoriai: Egilas Lukjanskis (14 romanų; šįmet rašytojo jubiliejaus proga pakartojami kai kurie anksčiau išleisti populiarūs romanai), Milda Geidanė (11 romanų), Monika Zylė (9 romanai). Didžiausiu tiražu „apdovanotas“ V. Kaijako romanas „Po Marso dangumi“ (15 310 egz.).

„Latvijas Avīze“ leidyklos vadovė Evija Veidė džiaugiasi, kad „Lato romanas“ ištvėrė laiko išbandymus, prieštaringus kritikos vertinimus, daugybę skaitytojų pasiekė skirtingos stilistikos kūriniai. Jai ši serija – tarsi šių dienų literatūrinių tendencijų kardiograma.

Kasmet rengiamas „Lato romano“ konkursas. Jo tikslas – sudaryti vienodas galimybes publikuotis visiems kūrybingai rašantiems latvių kalba, populiarinti stambiąją prozą, pristatyti naujus autorius. Premijos skiriamos penkiems konkurso dalyviams: pirmų trijų vietų autoriams išmokamas 4 tūkst., 3 tūkst., 2 tūkst. eurų honoraras, geriausiam debiutantui įteikiamas paskatinamasis apdovanojimas. Naujausias „Lato romano“ konkursas „Latvijai – mano valstybei – 100“. Lapkritį leidykla pradės leisti šio konkurso nugalėtojų kūrinius, skirtus valstybės šimtmečiui. Rašytoja M. Zylė tvirtina: „Jeigu dabar norime į ką nors lygiuotis, pirmiausia paminėčiau Aną Brigaderę, Janį Jaunsudrabinį, Aidą Niedrą – rašytojus, kurie su tikra meile rašė apie savo laikus, apie Latviją, kurią puikiai pažino. Nenoriu sakyti, kad negalima rašyti apie praeitį, tačiau būtina ne tik labai gerai pajausti bendrąją istorijos tėkmę, bet ir įžvelgti, parodyti kitiems jos krantų detales.“ Būtent istorijos tėkmė ir jos detalės dažniausiai parklupdydavo ne vieną konkurso dalyvį.

Latvių skaitytojai dėl šios leidyklos ir „Lato romano“ paėmė į rankas įdomius lietuvių ir estų rašytojų kūrinius. „Lat­vijas Avīze“ išleido V. Bubnio „Balandžio plastėjime“, B. Mackonytės „Lošimas septyniais laikrodžiais“, A. Vaičiulaičio „Valentina“, A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“.

b_200_308_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-03-10_nr._3606_slepiks.jpg

Latvijos nacionalinės bibliotekos duomenimis, užpernai šalyje buvo išleista 813 knygų (56,5 proc. jų – latvių rašytojų). Bibliotekų apklausa patvirtino skaitytojų domėjimąsi „Lato romanu“ ir neseniai pradėtos leisti istorinių romanų serijos „Mes. Latvija, XX amžius“ kūriniais. Pastarasis projektas gimė rašytojos Gundegos Repšės iniciatyva po 2011 m. išleisto jos sumanyto moterų rašytojų apsakymų rinkinio „Mes. XX amžius“. Romanų seriją „Mes. Latvija, XX amžius“ kurti pasiryžo 13 rašytojų. Kiekvienas jų pasirinko paskirą istorijos laikotarpį. Pasak idėjos autorės, šis projektas – patriotinis gestas ir savitas protestas: nepamiršti istorijos, tyčinės degradacijos, įvairių istorinių politinių draudimų. Šią seriją remia Valstybės kultūros kapitalo fondo tikslinė programa „Nacionalinė tapatybė“.
Aštuntą kartą Latvijoje lapkričio mėnesį rašomas Nacionalinis romanas. Pernai Nacionalinio romano rašymo akcijoje užsiregistravo daugiau kaip 600 dalyvių. Per 30 dienų dalyviui suteikiama galimybė parašyti daugiau kaip 50 tūkst. žodžių kūrinį. Vienas naujausių šios akcijos pavyzdžių – I. Melgalvės romanas „Mėnulio teatras“.

Nuo XX a. pradžios laikraščiai spausdino latvių rašytojų kūrybą, užsienio šalių literatūros vertimus. Dabar šią tradiciją tęsia tik didžiausias šalies dienraštis „Latvijas Avīze“. Jo prenumeratoriai šįmet susipažįsta su naujausiu D. Zuoldnerės romanu „Atspindžiai šulinyje“.

Latvijos rašytojų sąjunga įkūrė Literatūros akademiją, kurios prozos kūrybinėse dirbtuvėse jaunieji ir pradedantieji prozininkai mokosi meninio žodžio paslapčių, dalyvauja kūrybiniuose konkursuose. Literatūros akademija išugdė Baltijos asamblėjos premijos laureatą Marį Bėrzinį, buvusį ekonomistą. Romaną, apsakymą populiarina kasmetinis festivalis „Prozos skaitymai“. Prisipažinkime: tik pavydėti galima latviams, kaip jie – ir rašytojai, ir valstybė – iniciatyviai, organizuotai rūpinasi kūrybingu ir gyvybingu romanu.

Arvydas Valionis

Loading

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai