Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Weronika Murek – lenkų rašytoja, apsakymų ir pjesių autorė, gimusi 1989 m. Bytome. Baigė teisės ir administravimo studijas Silezijos universitete. Dabar gyvena Katovicuose. W. Murek debiutavo 2015 m. apsakymų knyga „Pietų augalų auginimas Mičiurino metodu“ ir už ją buvo nominuota „Politykos“ žurnalo Paso premijai, o 2016 m. – prestižiškiausiai Lenkijos literatūrinei premijai „Nike“. Už debiutinę knygą pelnė Witoldo Gombrowicziaus literatūrinę premiją. Taip pat pelnė 2015 m. Gdynės dramaturgijos apdovanojimą už dramą „Feinweinblein“, kurios veiksmas vyksta XX a. 6 dešimtmetyje Aukštutinėje Silezijoje.

 

24 rašytojos gyvenimo valandos

 

7.00

Žadintuvą nusistatau 7.00, nes esu skaičiusi, kad sveika keltis visada tuo pačiu laiku, taigi nusistatau žadintuvą, nubundu 7.00 ir miegu toliau. Praleidžiu kokius penkis šešis telefono signalus, nes rytais rodo pačius geriausius sap­nus, todėl pati sau aiškinu: nesikeliu iš karto, kad – kaip kine – perskaityčiau pabaigos užrašus.

8.00

Iš prigimties esu labai išsiblaškiusi. Kiauras dienas sudarinėju sąrašus, planus, kad žinočiau, ko privalau laikytis (ir kad paskui turėčiau aiškų vaizdą, ką pamiršau). Šios procedūros mano prigimties nepakeis, bet jos suteikia pojūtį, kad bent stengiuosi, o tai jau daug. Sausį paprastai pradedu žymėti kalendoriuje savo planus, bet kovą jau pametu tą kalendorių ir randu rugsėjį. Tada susijaudinusi skaitau tuos planus ir tikslus, surašytus pirmame lape: nuosekliai tvarkyti kalendorių, visų pirma – jo nepamesti.

8.30

Rytais visada kuičiuosi, kol pastebiu, kad vėluoju, ir tada jau puolu bėgte. O kad nuo pat ryto nesusiriečiau su skoniu, mano išeiginiai drabužiai vien juodi ir balti.

9.00

Aš – teisme. Atlieku praktiką, pirmus metus esu advokato padėjėja. Skaitau įstatymus arba teismo medžiagą. Daug tenka laukti tarp pertraukų – kaip įstatymuose svarbiausia yra tai, ko juose nėra, taip panašiai visoje teismo eigoje daugiausia laiko užima neatvykusieji.

14.00

Teismo bufete tikrinuosi el. paštą. Susirašinėjimai dėl kito mėnesio teat­ro premjerų; prieš metus prasidėjo mano –­ teatro kritikės – karjera: puiki ir siaubą kelianti, kaip ir kiekviena karjera, kurią daro apie tai nieko neišmanantis, bet gana užsispyręs asmuo, nenorintis to pripažinti. Užaugau ten, kur teatras buvo toks prastas, kad ir vaidinant „Žąsies Balbinos pasakas“, ir per inscenizacijas pagal Bernhardą buvo statoma kartoninė dekoracija su dviem skylėmis – stačiakampio (durys) ir kvad­rato (langas) formos. Viena vertus, tai puiki vaizduotės lavinimo pamoka, kita vertus, dabar man užtenka pamatyti aktorius su margomis liemenėmis, ir iš karto pametu dėl jų galvą.

16.00

Užsiėmimai – kartą per savaitę nuo šešioliktos iki devynioliktos. Per visas studijas svarsčiau, ar gerai pasirinkau, ir dabar šitie pamąstymai tęsis dar trejus praktikos metus: kartais žmogus jautiesi kaip ant užpakalinių kojų stovintis šuva, tai yra tarsi kažkaip keistai peržengtum apribojimus ar galimybes.

19.30

Ispanų kalbos pamoka: maloniausias, geriausias visos dienos laikas. Turiu beviltišką silpnybę užsienio kalboms ir beviltišką joms kantrybę.

21.00

Ant rašomojo stalo – siuntinukas. Medžioju per „Allegro“ retas knygas, šį kartą: Witwickio „Buitiniai pokalbiai“, 9 dešimtmečio „Teismų statistikos“ met­raščiai, vadovas „Kaip rengiami karai“, „1945–1955 m. spaustuvininkų prisimini­mai“ ir „Kalnų teisė, arba alpinizmo istoriją parodę teismo procesai“.

21.30

Laikas, kai galiu ramiai rašyti. Niekada nenusistatau ženklų, kuriuos turiu parašyti, kiekio, taigi jį mažinu ir šitaip mažinu savo sąžinės priekaištus. Su rašymu nesieju jokios mistikos. Jokių ritualų, ypatingų vietų, daiktų, aprangos. Man visiškai tas pats, kur dirbti: ar prie stalo, ar lovoje. Jeigu iškrenta gera korta, visa kita neturi reikšmės, o jeigu ne – tuo labiau. Aš – ne rašytoja, esu tik vienos knygos autorė: jeigu ko nors neparašysiu, niekas to nepastebės. Manęs nespaudžia nei terminai, nei įsipareigojimai: rašau taip, kaip prieš knygos išleidimą – kai turiu sumanymą ir noro.

0.00

Norėčiau pasakyti, kad negaliu užmigti nepaskaičius Miłoszo raštų, bet tai netiesa. Net jei ir bandau skaityti, greitai pasiduodu. Sunku susikaupti, nesvarbu, ką skaityčiau, nuolat perverčiu lapus į priekį tikrindama, kiek liko iki skyriaus pabaigos. O paskui greit užmiegu.

 

Užrašė „Galos“ žurnalistas Damianas Gajda

Iš lenkų kalbos vertė Birutė Jonuškaitė

ksiazki.onet.pl/24-godziny-z-zycia-pisarza-weronika-murek-o-alternatywnej-rzeczywistosci/zz7mt